Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet vieną saulėtą rugsėjo šeštadienį LAPA nariai ir narės susirinko pažymėti darbų sezono pradžią. Susitikimas prasidėjo apsilankymu Žemės gelmių informacijos centre Vievyje. Jungiškieji psichoterapeutai ir psichoanalitikai mielai imasi gelmių psichologijos klausimų, neria į giliausius pasąmonės sluoksnius, o šįkart mes turėjome galimybę tiesiogiai prisiliesti prie Žemės gelmių. Informacijos centre saugomi Lietuvoje išgręžti kernai. Kernas – tai cilindrinės formos uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant žemę specialiu tuščiaviduriu grąžtu. Tai yra vertikalus žemės sluoksnių pavyzdys, savotiškas uolienų „vamzdis“, kurį geologai ištraukia iš gelmių, kad sužinotų, kas slepiasi po žeme. Giliausias gręžinys Lietuvoje – virš 2 kilometrų! Tai ir laiko kapsulė, kuri leidžia perskaityti Žemės istoriją, klimato pokyčius, kokia aplinka buvo prieš milijonus metų. Pavyzdžiui, Lietuvoje randama koralų liekanų. Tai reiškia, kad čia kažkada būta ir šiltos atogrąžų jūros. Tik kas tas „čia“, jei Baltikos žemynas kažkada buvo Pietų pusrutulyje... Padėkoję gidui geologui Dainiui Kulbickui, paliesti kitokios „gelmių“ sampratos, apstulbinti laiko mastelio (kur keli milijonai metų nėra taip jau ir daug), bandydami aprėpti, kaip mūsų žemė galėjo būti Pietų pusrutulyje, toliau tęsėme bendravimą neformalioje aplinkoje. Dalinomės patirtimis, idėjomis, naujojo LAPA sezono planais. Lina Gudaitienė LAPA sekretorė

Mokymosi grupėje metu įgysite teorinių žinių apie jungiškąją psichoterapiją ir patirsite bei mokysitės praktinių psichoterapinių įgūdžių. Daugiau informacijos apie programą. Kursus sudaro pradinis interviu ir šeši seminarai, programa įgyvendinama per 1,5 metų. Numatytos seminarų datos: 2026 m. lapkričio 18-20 d., 2027 m. vasario 24-26 d., 2027 m. gegužės 5-7 d., 2027 m. rudenį, 2027-2028 m. žiemą ir baigiamasis 2028 m. pavasarį. Seminarai vyks Vilniuje tris dienas – nuo trečiadienio 15 val. iki penktadienio 15 val. Viso 20 ak.val. kiekvienas. Kursai skirti visiems ir visoms, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau norintiems studijuoti tolimesnėje analitinės psichoterapijos programoje bus reikalingas psichologo, gydytojo, slaugos ar socialinio darbo magistro laispsnis. Kvalifikacijos valandos už seminarus medicinos psichologams ir medicinos gydytojams yra patvirtintos kompetencijų platformoje. Norintys ir norinčios dalyvauti bei gauti daugiau informacijos, rašykite koordinatorei Rasai Šilalytei el. paštu: analitine.psichoterapija@gmail.com

Ar tikrai D. Trump’as skaitė Raudonąją knygą? Rugpjūčio 27 – 29 dienomis Londone UCL (University College London) vyko jungtinė IAAP - IAJS konferencija „Skaitmenizacija ir analitinė psichologija: teoriniai ir praktiniai tyrinėjimai”. Tiems, kas nežino: IAAP – tai Tarptautinė analinės psichologijos asociacija, įkurta 1955 m. šiuo metu vienijanti 81 analitikų asociaciją visame pasaulyje, o IAJS – tai tarptautinė jungiškųjų studijų asociacija, subūrusi tarpdisciplininius tyrėjus ir akademikus (psichologus, filosofus, neuromokslininkus ir kt.) tyrinėjančius C.G.Jung‘o ir postjungistų analitinės psichologijos sąvokas ir reiškinius iš akademinės perspektyvos. Toks bendradarbiavimas labai vertingas ir būtinas mokslininkų ir praktikų dialogui, taip pat tarnauja siekiui, kad analitinė psichologija užimtų deramą vietą tarp kitų šiuolaikinių mokslu grindžiamų psichoterapijos krypčių. Skulptūra Newton (Paolozzi) prie British Library Londone. Nuotr. Godos Rukšaitės Garbė atstovauti IAAP ir atidaryti šią konferenciją teko mūsų asociacijos mokymo komiteto pirmininkei ir IAAP išrinktajai prezidentei prof. G. Gudaitei kartu su IAJS pirmininku J. Vaughan. Tema nepaprastai aktuali: kaip skaitmenizacija – įvairūs robotai, DI kuriamos pokalbių ir emocinį palaikymą teikiančios svetainės ir pokalbių platformos, CGPT ir pan. veikia ir keičia tiek šiuolaikinį žmogų, jo mąstymą, elgesį, taip pat ir smegenis, tiek ir psichoterapijos ir analizės lauką bei analitiko vaidmenį jame. Šios temos daugeliui psichoterapeutų ir analitikų kelia prieštaringus jausmus, dažnai, ir baimę, ir smalsumą. Diskusiją pradėjęs, garsus analitinės psichologijos istorijos tyrinėtojas, S. Shamdasani priminė, kaip keitėsi pačios terapijos ir gydymo priemonių supratimas nuo C.G. Jung‘o darbo pradžios garsiojoje Burgholzli klinikoje, kurioje psichikos sutrikimų turintys pacientai buvo gydomi karšto vandens voniomis, hipnoze ir sugestija, iki šių laikų psichoterapijos ir terapinių santykių sampratos. Atrodo, kad mes vėl turėsime peržiūrėti savo požiūrį ir įsitikinimus. Konferencijos metu buvo iškelta daugybė klausimų, daugelis jų lieka be atsakymų, bet kviečiame juos apmąstyti ir būti dėmesingiems. Homunculus Visi sutaria, kad vyksta antropologinė revoliucija, didžiulis psichikos pokytis, kurio neįmanoma sustabdyti, prie kurio teks vienaip ar kitaip prisitaikyti. Skaitmenizacija atveria pasaulį mūsų delne, vienu piršto prisilietimu valdome kitą – tai plotis, greitis, neribotos galimybės. Atsiveria neaprėpiami horizontai, bet kyla klausimas, kas vyksta su vertikaliąja patirties dimensija, ar mes neprarandame gylio, tokiais būdais susitikdami su savimi, kitu ir pasauliu? Skaitmenizacijos eroje psichikos sutrikimų ir psichologinių problemų nemažėja: nerimas, depresija, vienatvė ir izoliacija, sutrikęs santykis su kūnu, vidinis spaudimas atitikti virtualioje realybėje sukurtą idealaus žmogaus vaizdinį ir kt. problemos, tai tik dalis dabartinio žmogaus sielos kančių. Koks jungiškojo analitiko vaidmuo šiuolaikinėje skaitmenizuotoje realybėje? Žymus analitikas A.Samuels‘as konferencijoje pasakojo apie savo interviu su D.Trump‘u ir rodė nuotrauką, kurioje JAV prezidentas laiko C.G.Jung‘o „Raudonąją knygą“. Ar tai iš tiesų vyko? Ne. Taigi pirmiausia kyla klausimas, kas yra šiuolaikinė realybė, kaip atskirti, kas sukurta DI, o kas tikra, ar ilgainiui pajėgsime tai atskirti? Prie kurios realybės turi/ės prisitaikyti žmogus, jei didžiąją laiko dalį praleidžia virtualioje realybėje? Ar žmogui tikrai reikia „kito“ kaip atskiro subjekto, kuo mes buvome iki šiol įsitikinę, ar užtenka to, kad mes linkę projektuoti subjektą į objektą – mylime robotą, idealizuojame DI, prisirišame prie CGPT, tokiu būdu tarsi suteikdami sielą mašinai? Ar terapiniam poveikiui pasiekti užtenka perkėlimo be kotraperkėlimo?.. Yra daugybė liudijimų, kad DI mums gali atlikti motiniškas ir tėviškas funkcijas: DI yra nuolat prieinamas (kol yra elektra ir veikia internetas), mus palaiko, patvirtina, atspindi, būna kantrus (kas dažnai nebūdinga žmonėms), gali atreaguoti į įvairiausias temas ir prisitaiko prie skirtingų problemų su neišsenkančiomis žiniomis (pvz. sveikatos, psichologijos, filosofijos, technologijos ir kt. srityse), reaguoja nepaprastai greitai, nepavargsta kaip mes, žino arba atrodo, kad žino atsakymus į visus klausimus... Žmogui konkuruoti su DI yra neįmanoma, klausimas, ar būtina? Išmanieji telefonai ne tik tampa tranzitiniais objektais, bet ir tranzitiniais kalėjimais, kuriuose užstringame, žmogus projektuoja sielą į mašiną ir pats siekia tapti tobula mašina. Viena vertus, kuriami robotai, galintys pagelbėti žmonėms sutaupyti laiko, asistuojantys senjorams senelių namuose, kita vertus, žudymo robotai, sekso robotai, kuriami net turintys vaikų pavidalus, kurių naudojimas trina ribas tarp žmogaus ir mašinos ir kelia esmines etikos problemas (B. Soubrouillard). Didelis psichikos specialistų nerimas siejasi su numatymu, kad šioje skaitmenizuotoje visuomenėje nebrandūs žmonės, o ypač vaikai ir paaugliai gali tapti žmogaus sukurtų technologijų įkaitais. Besaikis įsitraukimas į technologijų vartojimą skatina objektinį santykį, paremtą išnaudojimu ir manipuliacijomis. Tokiu būdu „maitinamas“ id, o mūsų visuomenė augina narcistiškas ir psichopatines asmenybes. G.Slater pabrėžia, kad netaptume savo pačių sukurtų sistemų ir agentų įkaitais, turime suprasti, kad dabar didžiausias žmogaus turtas yra mūsų dėmesys. Kam ir kiek mes skiriame dėmesio? Iš M.Luci & co pranešimo Dėmesio pokyčiai ir dėmesio sutrikimai vis dažnesni. Pedagogai susirūpinę ir jaučiasi bejėgiai vis dažniau susidurdami su mokinių ir studentų susiformavusiais įpročiais vartoti fragmentišką informaciją, nesugebėjimu ilgiau ir giliau įsitraukti ir asimiliuoti medžiagą, o tai yra būtina informacijos supratimo ir ilgalaikio išmokimo sąlyga. Klientai vis dažniau kreipiasi į DI pagalbos, analizuoja savo sapnus, tiria tendencijas ir santykių modelius, lygina DI ir terapeutų interpretacijas. Dalis specialistų tokią „paralelinę terapiją“ palaiko, kiti priešinasi, interpretuoja kaip galios kovą ar anksčiau paplitusius kreipimusis į būrėjas ar astrologus. Šiuo metu vis daugiau tyrimų analizuoja ir patvirtina trumpalaikį įvairių DI pagalba sukurtų terapinių įrankių naudojimo efektyvumą. Ko DI terapinės platformos dar negali suteikti? Tyrimai rodo, kad lyginant su terapeutais, DI nemoka palaukti ir skirti daugiau erdvės klientui, DI „daug šneka“ ir netoleruoja pauzių, prisitaiko ir nefrustruoja (T.Kawai, O. Lukacs, M. Luci & co). Pastebima, kad toks bendravimas kuria neadekvačius lūkesčius ir nevysto atsparumo neatitikimams. Specialistai pastebi, kad įsigali paviršutiniškas, „plokščias“ kalbinis, intelektinis ir emocinis bendravimas. Asmenybės brendimui ir tikrajai, o ne pseudo individuacijai, būtinas susidūrimas su kitu, būtina patirti neatitikimus, iššūkius, įdėti pastangas, brandai ir kūrybiškumui reikia inkubacijos periodų, kurie kartais atrodo beprasmiai ir tušti, psichikai integruoti patirtis reikia laiko. Be šių, dažnai emociškai nepatrauklių dalykų, neįmanoma tikra transformacija. Aš – tu santykis, dalinimasis patirtimis ir prasmėmis, autentiškumas; pauzės, neatitikimų ir nežinojimo toleravimas ir įprasminimas; pastangos neprarasti kompleksiškumo supratimo kaip priešnuodis visa ko „plokštėjimui“; ryšys su kūnu, žeme ir gamta apskritai (įsižeminimas įvairiomis prasmėmis); psichikos ekologija – tai raktiniai žodžiai iškilę reflektuojant, ką žmogus dar gali pasiūlyti žmogui. Goda Rukšaitė

Asmeninio archyvo nuotr., Eglė Minelgaitė-Beinorienė „Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene. Ved. Ignas Klėjus Klausytis LRT.lt radiotekoje

2026 m. liepos 24 – 27 dienomis Bradeliškėse vyko kasmetinė stovykla LAPA mokymo programose dalyvaujantiems studentams. Šįkart atvažiavo ir keturios studentės iš Latvijos. Šių metų stovyklos tema: Apie mitus ir ritualus, ir jų svarbą, reflektuojant perkeitimo galimybę. LAPA Mokymų komiteto pirmininkė prof. Gražina Gudaitė atidarydama stovyklą pabrėžė, kad ritualai padeda atrasti formas, kaip išsivaduoti iš pasąmonės, neleidžia likti apimtiems archajiškos energijos, suteikia energijos transformacijos galimybę, padeda pagilinti būtį, brandina, veda į augimą. LAPA analitikas ir analitikės Mindaugas Radušis, Eglė Beinorienė, Elona Lovčikienė, Rugilė Vilkišė, Kamilė Butkevičiūtė ieškojo sąsajų tarp įvairių apeigų (tokių kaip krikštas, vestuvės, šokiai, Gralio paieškos mitas) ir analitinės psichologijos idėjų. Po pranešimų buvo Giedrės Beinoriūtės dokumentinio filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ peržiūra. Vyko refleksijų grupės, kurias moderavo analitikės Andžela Rybakovienė, Lina Gudaitienė, Dalia Beniušytė. Šiemet stovykloje sulaukėme viešnių iš Ukrainos. LAPA narės Valentyna Samus ir Olena Soloviova pasakojo apie mitodramą ir darbą su vaikais bei paaugliais, gyvenančiais kare. Taip pat jos vedė mitodramos praktikumą LAPA mokymų studentams. Nemažiau svarbūs stovykloje buvo maisto dalijimosi ritualai, dainos, muzika, šokiai, maudynės upėje. Taip pat stovykloje buvo paminėti šiemet baigusieji įvairius studijų etapus. Kai kuriems įteikti diplomai stovykloje, kiti juos buvo gavę anksčiau. 2026 m. antrąjį Analitinės psichoterapijos studijų etapą baigė ir jungiškosios krypties psichoanalitikėmis tapo: Ieva Povilaitienė Elena Zakharova Zoia Veretennikova Nika Berne Alesia Kasholkina Pradinių psichoterapijos įgūdžių kursus baigė: Mantas Televičius Ignas Dzemyda Karolis Didžiokas Toma Leistrumaitė Inga Dreimane Sanda Reiharde Anita Bernane Astra Lejstrauta Inese Stankus-Viša Ineta Ozolina-Pese Saira Gūtmane Erika Krumpane Santa Liepa Sveikiname naująsias analitikes ir linkime sėkmės tolesniuose darbuose. Taip pat sveikiname baigusiuosius Pradinių psichoterapijos įgūdžių lavinimo kursus. Kviečiame studijuoti tolimesniuose etapuose ir gilinti analitinės psichologijos žinias. Lina Gudaitienė LAPA sekretorė Dovilė Petrtonytė Kvedarauskienė LAPA prezidentė

Jungiškosios krypties psichoanalitikės Eglės Minelgaitės Beinorienės pranešimas Prigimtinės kultūros seminare. Kviečiame klausytis ir žiūrėti (youtube kanalas). „Puikus Eglės Minelgaitės Beinorienės pranešimas Prigimtinės kultūros seminare. Gera, kai žvilgsnis į savąją kultūrą dera su profesiniu jungiškosios psichoanalitikės žvilgsniu. Tada gali jautriau patirti ir regėti tas išnyrančias sapnuose ir vaizduotėje mitines gijas...“ Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė

2026 m. birželio 26-28 d. Kopenhagoje vyko IAAP (International Association for Analytical Psychology) organizuota konferencija, kurioje buvo tyrinėtas tapsmo analitiku kelias ir mokymų vaidmuo jame: „Becoming a Jungian Analyst: Reflections on Practice, Training and Research“. LAPA atstovavome keturios: Gražina Gudaitė, Goda Rukšaitė, Elona Lovčikienė ir Dovilė Petronytė Kvedarauskienė. Prof. Gražina Gudaitė, būsimoji IAAP prezidentė, kartu su dabartine prezidente Pilar Amezaga ir buvusia prezidente Misser Berg šią konferenciją organizavo. Misser Berg skaitė pranešimą apie IAAP – organizacijos, reguliuojančios būsimų analitikų atranką, mokymus ir kvalifikacijos suteikimą - vystymąsi. IAAP buvo įkurta 1955 m., ir ilgą laiką joje dominavo Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalys. Nuo pirmojo XXI a. dešimtmečio IAAP ženkliai išsiplėtė, įtraukdama pietų Amerikos ir Rytų bei Vidurio Europos šalis, vėliau ir Aziją. Lietuva, nors geografiškai mažytė, šioje plėtroje užėmė ir dabar užima svarią poziciją. Lietuvos asociacija LAPA viena pirmųjų iš Rytų Europos šalių, t.y. antra, lipdama Maskvai ant kulnų, 2010 m. tapo IAAP nare. Ilgą laiką IAAP prezidentais (-ėmis) buvo didžiųjų šalių, daugiausiai Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos, atstovai (-ės). Neseniai pakeitus rinkimų į IAAP administraciją tvarką, į ją gali patekti mažiau narių turinčių asociacijų atstovai. Lietuvos atstovė Gražina Gudaitė bus pirmoji prezidentė iš Rytų ir Vidurio Europos. Atkreiptas dėmesys į mokymų, organizuojamų įvairių IAAP asociacijų, skirtumus. Anksčiau galima buvo išskirti klasikinę Ciuricho, archetipinę, vystymosi bei Neumann‘o mokyklas. IAAP tapus labai įvairialypei, kiekviena mokymo statusą turinti asociacija derina kriterijus su IAAP standartais, tačiau vis tiek pasižymi savitumu tiek atrenkant, tiek mokant, tiek vertinant kandidatus. Prof. Gražina Gudaitė konferencijoje pristatė tyrimo „Kultūros vaidmuo santykyje su pasąmone“ (angl. „On the Role of Culture in the Engagement with the Unconscious“) rezultatus. Pranešime buvo įvardintos ir išskleistos pagrindinės temos, iškilusios kokybiniame tyrime apklausus 30 patyrusių analitikų iš įvairių pasaulio šalių, dirbančių su skirtingų kultūrų žmonėmis. Santykis su kultūrine pasąmone gali būti tarsi namai ir prieglobstis, padedantys atlaikyti gyvenimo išbandymus, peržengiantis individualios būties ribas ir suteikiantis prasmę. Iš kitos pusės, sava kultūra gali riboti ir stabdyti augimą. Kultūrinių kompleksų įsisąmoninimas – tai kelias į kultūrinės Savasties radimą. Psichoterapijoje susitikus skirtingų kultūrų žmonėms, analitikui praktikuojant kultūrinį nuolankumą ir atvirumą, gali būti patirtas gilesnis nei sava kultūra bendrumas, teikiantis galingą energiją. Tai tik kelios mintys iš Gražinos Gudaitės pranešimo. Lauksime knygos! Iš Jan Wiener pranešimo apie kandidatų į analitikus atranką Pranešimus konferencijoje skaitė tokie patyrę analitikai ir mokytojai kaip Jan Wiener, Toshio Kawai, Susanna Wright, Kristina Schellinski, Tom Kelly, Caterina Vezzoli ir kt. Svarstyta, kiek ir kaip kandidatų atrankoje, mokymuose ir vertinime vadovaujamasi objektyviais kriterijais. Kaip pamatuoti kandidato tapsmą analitiku? Kiek mokymuose veikia metodai, o kiek mokančių analitikų asmenybės? Tapsmas jungiškuoju analitiku nesibaigia gavus diplomą. Kaip sakė buvęs IAAP prezidentas Toshio Kawai: „Aš nuo pat pradžių buvau jungistas. Ir aš vis dar esu tapimo jungiškuoju analitiku procese.“ Ne vienas pranešėjas konferencijoje minėjo Gražinos Gudaitės ir Tom Kelly sudarytą knygą apie esmines jungiškojo analitiko kompetencijas „Exploring Core Competencies in Jungian Psychoanalysis“. Jomis remiantis ir jas toliau tiriant, gryninamos analitikų mokymo gairės. Konferencijos pabaigoje kalbėta, kad tam tikrame mokymo programų etape svarbu susipažinti su moksliniais tyrimais. Monika Luci savo pranešime argumentavo, kodėl jungiškieji analitikai turėtų domėtis tyrimais. Priešinimasis mokslinių tyrimų žinioms veda į izoliaciją. Tyrimas, kuriame metodologija tarnauja giliam interesui, tikram klausimui ir atvirumui nežinomybei, o ne atvirkščiai, atitinka jungiškąją dvasią. Pats Jungas buvo tyrėjas tiek konkrečia, tiek plačiąja prasme. Jungistams būdingas tiriantis, klausiantis ir klausantis požiūris. Todėl, pasak diskusijoje dalyvavusios Gražinos Gudaitės, ne kovodami ar ignoruodami, o kurdami dialogą su šiuolaikiniu mokslu, mes turime jam ką pasiūlyti. Dienomis buvo įdomu buvo klausytis pranešimų ir po jų vykusių diskusijų. Vakarais tyrinėjome Kopenhagą ir bendravome su kolegomis. Buvome garbingai priimtos Kopenhagos rotušėje. Tivoli pramogų parke, veikiančiame nuo 1843 m., vyko konferencijos svečių Gala dinner. Su kolegomis iš Maltos, Ukrainos ir Estijos Dovilė Petronytė Kvedarauskienė LAPA prezidentė

2026 m. sausio-gegužės mėnesį kelios LAPA narės skaitė visuomenei atviras paskaitas „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“. Paskaitų ciklas, skirtas atsparumui prieš traumą, susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Tuo tik pasitvirtino mūsų prielaida, jog šios temos žmonėms be galo aktualios. Nenuostabu, kad erdvę mūsų paskaitoms suteikė Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, greta kurios jau buvo nuvilniję kultūros protestai. Ciklą pradėjo psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė, pradėjusi nuo asmeninių atsparumo šaltinių. Ji kalbėjo apie saugių namų kūrimui reikalingus resursus, kurių galima semtis iš asmeninės, kultūrinės bei visos žmonijos patirties. Palietė ir vidinių namų temą, kur saugu gali būti nepaisant išorinių pokyčių, krizių. Toliau ciklo paskaitas skaitė jungiškosios psichoanalitikės, kiekviena pasirinkdama kitą požiūrio į traumą ir atsparumą aspektą. Tarp sausio 13-osios ir vasario 16-osios įsiterpė Elonos Lovčikienės paskaita, liudijusi vaizduotės galią įveikiant traumą ir jos padarinius. Ją įkvėpė Lietuvos kultūros asmenybių – menininkų, rašytojų, poetų, dvasinių lyderių – augimas po traumos ir kūryba kaip svarbiausias jo veiksnys. Į tokių menininkų kaip Teresės Marijos Rožanskaitės, Rimanto Dichavičiaus, Gražinos Didelytės vaizdinius buvo pažvelgta traumos įveikimo požiūriu. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė kalbėjo, kaip ryšys su savo kultūra padėjo Lietuvos žmonėms išgyventi įvairius sukrėtimus. Ji akcentavo, kad svarbūs kultūriniai simboliai krizių metu negali būti primesti ar nupirkti. Simboliai iškyla, kai jų labiausiai reikia, ir gelbsti, jei juos įsileidžiame. Karo Ukrainoje, neišvengiamai paveikusio Lietuvos visuomenę, kontekste aptartos atramą teikiančios lietuviškos dainos – tarp jų ir roko grupės „Katarsis“ daina „Tavo akys“. Kelios paskaitos gilinosi į vienos asmenybės gelminius virsmus. Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė savo paskaitą paskyrė poeto Oskaro Milašiaus mistinei vizijai, aprašytai poemoje „Pažinimo giesmė“. Paskaitos metu į šį kūrinį žvelgdama iš jungiškosios psichologijos perspektyvos, ji stengėsi atsakyti, ką reiškia atrasti, poeto žodžiais, „šviesos pasaulio raktą“ ir „tamsos pasaulio raktą“. Jelena Guseva pasakojo istoriją apie „vienatvę ir nemirtingą sielą", sukurtą žmogaus, kovojusio su suicidiškumu ir kitais ankstyvos traumos ir emocinio apleistumo padariniais. Atskleisdama jo simbolinį gyvenimą – sapnus, aktyviosios vaizduotės vaizdinius, smėlyje kurtus pasaulius – išryškino dieviškojo vaiko archetipo reikšmę asmenybės transformacijai. Paskaitų ciklą užbaigė Godos Rukšaitės paskaita, grįžusi prie meninių vaizdinių ir atsparumo sąsajos. Pasitelkdama akmens vaizdinį kaip atsparumo simbolį ji priminė Karlo Gustavo Jungo pavyzdį ir alcheminę filosofinio akmens idėją. Iliustruodama akmens meistro Viliaus Orvido ir kitų menininkų kūrybos pavyzdžiais, ji kalbėjo, kaip menas tarnauja vidinės pusiausvyros kūrimui. Elona Lovčikienė LAPA atvirų paskaitų ciklo organizatorė

Šįvakar eidamas miegoti šypsosiuosi iš gilaus dėkingumo, kad esu tarp savų žmonių. Tokiais žodžiais Ian McCallum pabaigė bendrą Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos jungiškųjų analitikų projektą. Nepaisant didelio geografinio atstumo, 2026 m. pavasarį abiejų šalių psichologai susibūrė dalintis savo patirtimi ir žiniomis apie kultūrinę traumą ir jos įveikos būdus bei atsparumo šaltinius. Dviejuose nuotoliniuose seminaruose dalyvavo Pietų Afrikos Gauteng Jungiškųjų specialistų asociacijos (GAPMG) nariai bei Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) nariai ir studentai. Pagrindinis organizatorius ir projekto siela Mervyn Davidowitz, gyvenantis Pietų Afrikoje ir turintis šaknų Lietuvos žydų, litvakų, kultūroje, atliko didžiulį darbą, kad projektas taptų realybe. Pranešimus skaitė jungiškosios analitikės Dovilė Petronytė Kvedarauskienė ir Asta Adler bei jungiškasis analitikas Ian McCallum. Kovo 14 d. dr. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė ir dr. Asta Adler GAPMG nariams vedė nuotolinį seminarą Jungiškasis požiūris į autoritarinių režimų Rytų Europoje Šešėlį ir jo poveikį psichinei sveikatai Ukrainos karo kontekste. Dovilė pranešime „Destrukcijos įveika išgyvenus autoritarinį režimą: Lietuvos žmonių atsparumo šaltiniai“ kalbėjo apie tai, kad sovietinis režimas, siekęs sunaikinti lietuvių tautą ir jos kultūrą, paliko kultūrinę traumą, kurios žalingoms pasekmėms švelninti ir gydyti prireikė daug metų. Aptartos politinės, socialinės, kultūrinės ir psichologinės priemonės, kurių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo imtasi, siekiant įveikti kultūrinę traumą. Savo ir savo protėvių istorijos žinojimas ir dalijimasis ja bei trauminės patirties įsisąmoninimas yra vieni svarbiausių veiksnių, susijusių su atsparumu. Pranešimo pabaigoje parodyta, kaip 2022 m. prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, vėl iškilo ir tapo aktualūs per kartas perduodami Lietuvos žmonių trauminiai išgyvenimai, o kartu ir atsparumas. Pradėdama savo pranešimą, Asta pasidalijo įžvalgomis apie destruktyvias psichologines pasekmes, kurias sukėlė Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje vykdytas Holokaustas. Paskaitoje „Patirties veidrodis: psichologės darbas Ukrainos karo metu“ Asta pateikė analitines refleksijas apie psichologinę pagalbą Ukrainos žmonėms, tarp jų ir mūsų kolegoms psichologams ukrainiečiams, kuriems reikia ne mažiau paramos nei jų klientams. Asta nuo karo pradžios reguliariai veda nuotolines paramos grupes Ukrainos psichologams. Pasak Astos, įvykiai Ukrainoje primena baisiausią košmarą, o tie, kurie nuo jo kenčia, iš pradžių skeptiškai žiūri į psichologinės pagalbos teikėjus. Norint užsitarnauti pasitikėjimą, reikia laiko ir kantrybės. Tačiau galų gale gilus ir nuoširdus ryšys tarp žmonių padaro teigiamą psichologinį poveikį ir padeda išgyventi atrodytų nepakeliamas situacijas. Po pranešimų vyko gyva diskusija, nes Pietų Afrika taip pat susiduria su svarbiais istoriniais ir dabarties klausimais, susijusiais su kultūrine trauma, jos atmintimi, įveika ir transformacija. Gegužės 15 d. daugiau nei 50 LAPA narių ir studentų, kartu dešimt kolegų iš Pietų Afrikos, dalyvavo dr. Ian McCallum vestame nuotoliniame seminare Individuacija, tapatumas ir atsparumas: pamokos iš laukinės gamtos. Ian McCallum – psichiatras, jungiškasis analitikas, Afrikos laukinės gamtos tyrinėtojas, rašytojas ekologijos bei psichologijos temomis ir poetas – skaitė pranešimą, kurį pradėjo teiginiu, kad atsparumas glūdi mūsų širdžių liepsnose. Tai pirmoji atsparumo pamoka, kurią galime gauti iš laukinės gamtos, – gyventi aistringai. Kitos pranešėjo, keliavusio pėsčiomis ir dviračiu tūkstančius kilometrų po laukinę Pietų Afrikos gamtą, aptartos pamokos – paprastumas, spontaniškas reagavimas, dėmesingumas tam, kas yra čia ir dabar, budrumas, savo teritorijos gynimas. Kalbėdamas apie tapatumą ir individuaciją, Ian McCallum minėjo Pietų Afrikos dygliuotą medį, kuris iliustruoja, kaip reikėtų gyventi savo gyvenimą. Į priekį nukreipti dygliai mus moko žiūrėti pirmyn, siekti savo svajonių, tapti tais, kuo esame, ir nepamiršti ateities kartų, kurioms paliksime palikimą. Atgal nukreipti dygliai mums nurodo niekada nepamiršti, iš kur atėjome. Sąmoningumas apie savo praeitį, dabartį ir ateitį daro mus ir atsakingus, ir atsparius. Įžvalgiam ir poetiškam Ian McCallum pavyko uždegti seminaro dalyvių širdžių liepsnas. „Kiekvieno mūsų scenarijus unikalus, tačiau svarbiausios temos yra universalios“, – sakė Ian McCallum. Tikimės, kad greitu metu mūsų šalys ir asociacijos vėl susitiks aptarti svarbių bendrų temų. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė LAPA prezidentė

Asmeninio arch. nuotr., Asta Adler „Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė Klausytis LRT.lt radiotekoje

Asmeninio arch. nuotr., Elona Lovčikienė Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai. Ved. Tautė Šumskė Klausytis LRT.lt radiotekoje

Nuotr. Rasa Šilalytė. C.G. Jung namas, Kiusnachtas, Šveicarija Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) renka naują Įvado į analitinę psichoterapiją grupę. Kursai yra Analitinės psichoterapijos programos įvadinė dalis. Kursus sudaro pradinis interviu ir šeši seminarai, programa įgyvendinama per 1,5 metų. Įvado į analitinę psichoterapiją seminarai yra registruojami Kompetencijų platformoje. Norinčius dalyvauti, prašome atsiųsti CV ir 6 – 8 psl. motyvacinį laišką koordinatorei Rasai Šilalytei elektroniniu paštu analitine.psichoterapija@gmail.com iki 2026 m. vasario 10 d. Vasario - kovo mėn. bus organizuojami atrankos interviu, pirmasis seminaras numatytas 2026 m. balandžio mėn. 22 - 24 dienomis.