M. K. Čiurlionis, Himnas. II iš 3 paveikslų ciklo Vienas iš dėsnių, kurį pastebi mokslininkai – kad kuo labiau žmogus maištauja prieš autoritetus, tuo labiau yra jų veikiamas. Apie autoritetus mūsų gyvenime – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Vilniaus universiteto profesorė Gražina Gudaitė. Ved. Giedrė Čiužaitė Kviečiame klausytis ir žiūrėti: LRT.lt radioteka Spotify youtube.com (su vaizdo įrašu)

Apie analitinę psichologiją: Tarptautinė analitinės psichologijos asociacija: https://iaap.org/ Analitinės psichologijos seminarai, DVD ir kita: https://ashevillejungcenter.org/ The Jung Page: https://jungpage.org/ Analitinės psichologijos literatūros leidėjai:  Chiron Publications: https://chironpublications.com/ Daimon Verlag/ Daimon Publishers: https://www.daimon.ch/

2025 m. gegužės 16 d. įvyko visuotinis ataskaitinis rinkiminis LAPA narių susirinkimas. Prie asociacijos prisijungė dvi naujos narės iš Ukrainos: Olena Soloviova ir Valentina Samus, bei Maria Ganushkina iš Baltarusijos. Mūsų jau 70! Egidija Šeputytė Vaitulevičienė ir Augustina Rugilė Vilkišė tapo tikrosiomis asociacijos narėmis. Po dviejų prezidentės Godos Rukšaitės kadencijų rinkome naują LAPA prezidentą(-ę), tarybos ir komitetų narius. LAPA prezidente ketveriems metams išrinkta Dr. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė. LAPA taryboje visuotinio narių susirinkimo sprendimu dirbs Lina Gudaitienė (sekretorė), Prof. dr. Gražina Gudaitė (Mokymų komiteto pirmininkė), Goda Rukšaitė (Priėmimo komiteto pirmininkė) ir Dr. Ieva Bieliauskienė (iždininkė). Dėkojame buvusioms LAPA prezidentėms Prof. dr. Gražinai Gudaitei ir Godai Rukšaitei bei LAPA tarybos nariams, kūrusiems ir auginusiems asociaciją iki šiol. Linkime sėkmės tęsiantiems veiklą. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė ir Lina Gudaitienė

Nuotr. Domantas Dragūnas 2025 m. balandžio 11-13 d. Vilniuje įvyko jungtinė Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP), Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) ir Vilniaus universiteto konferencija „Kultūros ir psichoterapijos sąveika: tyrimai ir refleksijos“ ( "The Interplay Between Culture and Psychotherapy: Research and Reflections") . Į konferenciją atvyko 196 dalyviai/ės ir pranešėjai/os iš 22 šalių. Konferencijoje skaityti pranešimas šiomis temomis: „ sutikti „ kitą “ , „ kultūra ir moterų likimai “ , „ kultūrinių traumų patirtys “ , „ traumos padarinių įveika “ , „ kultūriniai kompleksai “ , „ literatūra ir pasąmonė “ , „ muzika ir pasąmonė “ , „ gyventi demokratijoje “ , „ kultūra ir besikeičiantis pasaulis “ , „ tarpkultūrinė kibernetinė terapija “ . Pranešimus skaitė analitinės psichologijos praktikai/ės ir tyrėjai/os iš Lietuvos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ukrainos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Šveicarijos, Estijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Konferencijos idėja išsirutuliojo iš prof. dr. Gražinos Gudaitės inicijuoto tyrimo apie kultūros vaidmenį analitinės psichologijos praktikoje ir mokymų procese, šiame tyrime dalyvavo ir dalis pranešėjų. Prof. dr. Gražina Gudaitė šį tyrimą iš dalies pristatė savo pranešime „ Kultūros ir santykio su pasąmone vaidmuo jungiškojoje psichoanalizėje “. Bene arčiausia analitinės psichologijos praktikai/ės prie kultūros temos prisiliečia psichoterapiname darbe su klientais ir klientėmis, kilusiais iš kitų kraštų. Konferencijos pranešėjai/os kalbėjo apie svarbą įsisąmoninti suvokiamus skirtumus ir reflektuoti, kiek ir kaip šie suvokimai dalyvauja terapiniame procese. Ypač jautru buvo klausytis kolegių iš Ukrainos pranešimų - Svitlanos Shevchenko „Ukrainos moterys ir karas: kultūriniai aspektai ir istorinė perspektyva“ ir Valentinos Samus „Susidūrimas su mirtimi: tradiciniai ir šiuolaikiniai gedėjimo ir baimės įveikos būdai“. Lietuvos atstovių prof. Danutės Gailienės ir dr. Dovilės Petronytės-Kvedarauskienės pranešimai apie Lietuvos patirtis kultūrinės traumos ir šalia vykstančio karo kontekstuose suteikė atsvaros ir sustiprino bendrumo jausmą. Pranešėjų bei kitų konferencijos dalyvių - tiek iš Europos, tiek iš už Atlanto - mintys antrino apie Pasaulyje vykstančius neramius procesus bei drąsino, kad kultūrinės patirties bei psichoterapijos suteikiami resursai įgalina mus rasti būdus išbūti esamoje situacijoje ir kurti pokytį. Nuotr. Domantas Dragūnas, daugiau nuotraukų. Tai jau 3-oji Vilniuje įvykusi tarptautinė jungistinės psichologijos konferencija, jas visas vienija kultūrinės patirties tema. Daugiau apie ankstesnes konferencijas: „ Dialogas sandūroje tarp Rytų ir Vakarų: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis ir ateitis“ , 2009 m., „ Kultūros ir psichoterapijos tyrimai: tapatumo naratyvai ir jų studijos “ , 2018 m. Irma Skruibienė, LAPA narė kandidatė

Nuotr. Sandra Juodelytė 2025 m. balandžio 11-13 d. Vilniaus universitete vyks jungtinė konferencija, kurią organizuoja Tarptautinė analitinės psichologijos asociacija (IAAP), Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) ir VIlniaus universitetas. Renginys registruotas METAS sistemoje, dalyviams ir dalyvėms bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Daugiau informacijos ir registracija (anglų kalba): www.vilniusconference2025.com

Monografijoje tyrinėjamas santykis su autoritetu pasitelkiant psichoterapinių atvejų epizodų analizes, išskirtinį dėmesį teikiant sapnų ir simbolių aiškinimui, politinių represijų patirties įtakai.  Atskleidžiamas autoriteto daugiasluoksniškumas ir funkcijos, aprašoma raiškos būdų  ir reprezentacijų įvairovė, analizuojamas santykio su autoritetu poveikis vyro ir moters individuacijos procese, paliečiami autorystės, kūrybiškumo kilmės aspektai, transcendentinės patirties lygmuo.

VšĮ. Praktinės psichologijos studijų centras kartu su Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) renka naują Pradinių psichoterapijos įgūdžių lavinimo grupę. Programa skirta psichologijos, socialinio darbo magistrams, gydytojams. Kursai yra ir Analitinės psichoterapijos programos įvadinė dalis. Kursus sudaro pradinis interviu ir šeši seminarai, programa įgyvendinama per 1,5 metų. Pradinių psichoterapijos įgūdžių kursai yra registruoti METAS sistemoje. Norinčius dalyvauti, prašome atsiųsti CV ir 6 – 7 psl. motyvacinį laišką elektroniniu paštu gruksait@gmail.com iki š.m. lapkričio mėn. 1 d. Lapkričio mėn. bus organizuojami atrankos interviu, pirmasis seminaras numatytas š.m. gruodžio mėn. 18 – 20 dienomis. Podiplominių studijų programos koordinatorė, Goda Rukšaitė

Gina Bei Photography Knygos: Bair, D JUNG. Biografija / Margi raštai ,  2019 Bly, Robert. Geležinis Džonas: Knyga apie vyrus / Kaunas: Mijalba, 2004 Bolen, Jean Shinoda. Psichologijos Dao: kaip suprasti akimirkas, paliečiančias ir keičiančias mūsų gyvenimus /Alma littera, 2017 Bolen, Jean Shinoda. Deivė kiekvienoje moteryje /Alma littera, Vilnius, 2016 Bolen, Jean Shinoda. Kiekvienas vyras - dievas /Alma littera, Vilnius, 2016 Bosnak, Robert. Trumpas sapnų kursas. Elementarus jungiškojo sapnų interpretavimo vadovas /Kaunas, Meridianus, 2013 Campbell Joseph. Mitai, kuriais gyvename. Tyto alba, 2022 Campbell Joseph. DEIVĖS. Dieviškojo moteriškumo paslaptys /Tyto alba, 2024 Campbell Joseph. Herojus su tūkstančių veidų /Tyto Alba, Vilnius, 2015 Estes, Clarisa Pinkola. Bėgančios su vilkais / Vilnius: Alma Littera, 2005 Estes, Clarissa Pinkola. Išlaisvinti stiprią moterį /Alma littera, 2017 Gudaitė, Gražina. Santykis su autoritetu ir asmeninės galios pajauta/ Vilnius: Vilniaus Universitetas, 2016 Gudaitė, Gražina. Įvadas į analitinę psichologiją / Vilnius: VU leidykla, 2002 Gudaitė, Gražina. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose / Vilnius: Tyto Alba, 2001 Sud. Gudaitė G. Psichoterapijos veiksmingumas: terapiniai veiksniai ir subjektyviai išgyvenami pokyčiai. /Vilniaus Universitetas, Vilnius, 2014 Johnson, Robert A. Vidinis darbas: kaip panaudoti sapnus ir aktyviąją vaizduotę asmeniniam tobulėjimui /Vaga , 2018 Jung, Carl Gustav. Virsmo simboliai/ Vilnius: Margi raštai, 2023 Jung, Carl Gustav. Raudonoji knyga /Vilnius: Margi raštai, 2015 Jung, Carl Gustav. Archetipai ir kolektyvinė pasąmonė/ Vilnius: Margi raštai, 2017 Jung, Carl Gustav. Psichologiniai tipai/ Vilnius: Margi raštai, 2013 Jung, Carl Gustav. Du traktatai apie analitinę psichologiją: Apie pasąmonės psichologiją. Santykis tarp Aš ir pasąmonės / Vilnius: Margi raštai, 2012 Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai / Vilnius: Margi raštai, 2010 Jung, Carl Gustav. Psichoanalizė ir filosofija / Vilnius: Pradai, 1999 Jung, Carl Gustav. Psichologija ir religija/ Vilnius: Aidai, 1998 Jung, Carl Gustav. Žvelgiant į pasąmonę / Kaunas: Taura, 1994 Kalsched, Donald. Vidinis traumos pasaulis. Archetipinė žmogaus dvasios gynyba /Vaga, Vilnius, 2016 Kast, Verena. Atsisveikinimas su aukos vaidmeniu / Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2002 Kast, Verena. Gyvenimo krizės tampa gyvenimo galimybėmis: kaip aktyviai panaudoti kritines gyvenimo situacijas / Marijampolė: Ardor, 2006 Kast, Verena. Prarasti ir atrasti save / Vilnius: Vaga, 1998 Miller, Alice. Nereikalingas raktas/ Vilnius: Vaga, 2014 Miller, Alice. Gyvenimo keliai/ Vilnius: Vaga, 2013 Miller, Alice. Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška / Vilnius: Vaga, 2010 Miller, Allice. Kūno maištas / Vilnius: Vaga, 2012 Šeputytė-Vaitulevičienė E., Skruibienė I. Namų psichologija /Alma littera, 2019 Valevičienė S. Motinystės kelias: apie svarbiausias moters gyvenimo transformacijas /Alma littera, 2018 Valevičienė S. Motinystės šešėliai. Ko nelaukei, kai laukeisi. Kaip priimti pokyčius / Tyto alba, 2024 Zoja, Luigi. Tėvas. Istorinė, psichologinė ir kultūrinė perspektyva / Vilnius: UAB Ciklonas, 2006 Kai kurie spausdinti straipsniai: Bulotienė G. Esminis momentas įveikiant vėžį - suvokimas, kad gyvenimas tęsiasi/Bernardinai.lt, 2016 07 21 Ilgiuvienė E. (Lovčikienė E.) Instinktai, archetipai ir pasaulio pabaiga// Šiaurės Atėnai, 2012 Grigutytė N. Vaikystėje patirtos seksualinės prievartos įveika ir sąsajos su motinos kompleksu/Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilniaus universiteto leidykla, 2008 Gudaitė G. Lozovskaja J. Moterų agresijos ir tėvo komplekso sąsajos// Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris, 2010,6,p. 99-120 Gudaitė G. C.G. Jungo psichologija // Psichoterapija: Knyga profesionalams ir smalsiems. Straipsnių rinkinys. Red. E. Laurinaitis ir R. Milašiūnas. Vaistų žinios, 2008 Gudaitė G. Psichoterapinių santykių savitumas ir jų sklaida // Santykis ir pokytis: gelminės psichoterapinių ryšių prielaidos. Kolektyvinė monografija. Sudarė G. Gudaitė. Vilniaus universiteto leidykla, 2008 Gudaitė G. Butkus G. Savasties fenomenologijos prielaidos ir sąsajos su emocine savireguliacija // Sveikatos mokslai, 2006, Nr.1-2, p.14-19 Gudaitė G. Sovietinių traumų padariniai ir analitinis procesas // Sunkių traumų psichologija: politinių represijų padariniai. Sudarė D.Gailienė. Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004 Gudaitė G. C.G. Jungo samprata apie sapnus ir psichoterapinį procesą/ Lietuvos dinaminės psichiatrijos žurnalas; 2000 Nr. 1 p.18-30; Lovčikienė E. Laisvės kovotojų sapnų pasakojimai analitinės psichologijos požiūriu / Būdas, Nr. 6, 2020, p. 47-63 Lovčikienė. Didieji sapnai Lietuvos asmenybių dienoraščiuose ir prisiminimuose / Būdas, Nr. 2, 2019, p. 49-58 Minelgaitė-Beinorienė E. "Lino alchemija", žurnalas " Liaudies kultūra" 2018m. Nr.5; Minelgaitė-Beinorienė E. "Sužeistas gyduolis istorijoje, mituose ir mumyse", žurnalas " Būdas" 2020m. Nr.1; Minelgaitė-Beinorienė E. "Elenytė ir jos upės: psichoanalitinis žvilgsnis į pasaką", žurnalas " Būdas" 2021m. Nr.4 ; Minelgaitė-Beinorienė E. "Šilkelio plonumo kelias. Apie gydantį pasakos dalyvavaimą",  žurnalas " Būdas" 2022m. Nr.6; Minelgaitė-Beinorienė E. "Laumių suvystyta siela: priklausomybių analizė",  žurnalas " Būdas" 2024m. Nr.2. Rukšaitė G. Santykio su tėvu svarba moters individuacijai // Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilniaus universiteto leidykla, 2008 Rukšaitė G., Gudaitė G. Gelminio tapatumo pokyčiai ir asmenybės santykių sklaida ilgalaikėje psichoterapijoje // Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilniaus universiteto leidykla, 2008 Šeputytė-Vaitulevičienė E. Kaip būti blogio akivaizdoje? Psichologinis pjūvis/ Bernardinai 2022 04 03 Zbarauskaitė A. Globojamų paauglių mergaičių gėdos jausmo išgyvenimas// Santykis ir pokytis: tarpasmeninių ryšių gelminės prielaidos ir psichoterapija. Vilniaus universiteto leidykla, 2008

Džiaugiamės kątik pasirodžiusia jungiškosios krypties psichoterapeutės Sigitos Valevičienės knyga „Motinystės šešėliai“. Ar tikrai smegenys išprotėja tapus mama ir kaip psichologiškai pasiruošti motinystei? Kodėl mamoms susipina meilė ir nerimas, džiaugsmas ir pyktis, rūpestis mažyliu ir didžiulė atsakomybė? Kaip išmokti būti su šiais jausmais ir priimti save?Kodėl kartais motinystė ne tik suteikia didžiulį džiaugsmą, bet ir įklampina į depresijos liūnus? Ir kas gali padėti neįkristi arba išbristi iš jų? Vos sužinojusios, kad laukiatės, pateksite į informacijos jūrą, ką reikėtų valgyti ir ko ne, kokie simptomai gali išduoti tikras ar tariamas problemas, kokią programėlę parsisiųsti, kad galėtumėte sekti kiekvieną vaikelio vystymosi savaitę. Baisu suklysti, todėl tarsi nejučia vėl patenkame į mokyklos suolą ir mėginame suprasti, kuris atsakymo variantas teisingas. Ta gausa – nuostabus dalykas, tačiau ištinka didžiulė bėda, kai išorinė informacija užgožia jausmus ir nebeklausiame, o kaipgi aš jaučiuosi? Ši knyga – pažinimo kelionė, o ne atsakymų paieška. Norėčiau, kad ją skaitant būtų mažiau noro ką nors daryti, o daugiau – suprasti. Ar patarimų nebus? Bus, tikrai bus. Papasakosiu, ką sužinojau iš mokslininkų ir ką supratau, su šimtais klientų sėdėdama savo kabinete, bet ne tai svarbiausia. Iš tiesų noriu papasakoti šiuolaikinės motinystės istoriją su visais jos šešėliais. Psichologė, analitinės (jungiškosios) krypties psichoterapeutė ir keturių vaikų mama Sigita Valevičienė du dešimtmečius gilinasi į nėštumo ir motinystės temas, konsultuoja besilaukiančias ir pagimdžiusias moteris, ruošia poras gimdymui ir tėvystei. Ji dalyvauja socialinio projekto „Mamos mums rūpi“ veikloje, yra Pogimdyminės depresijos centro lektorė, Lietuvos psichologų sąjungos reprodukcinės psichologijos specialistų grupės narė, veda įvairias paskaitas visuomenei ir specialistams. Tai antroji autorės knyga. Daugiau apie knygą – leidyklos Tyto alba svetainėje.

2024 spalio 4-6d. Fraiburge (Vokietijoje) vyko IAAP ir Fraiburgo Katalikų Universiteto organizuota konferencija „Transformacijos procesas“. Dalyvavo tikrai gausi grupė (21 dalyvis) iš Lietuvos. Konferencijos pranešėjai dalinosi praktinėmis įžvalgomis ir moksliniais tyrimais apie transformacijos procesą analizėje, darbe su sapnais, smėlio dėžėje, muzikoje. Spalvingas rudeninis turgus aplink Fraiburgo Katedrą, gotikinių bokštų ažūras, nuostabūs vitražai viduje, Marija su apglėbiančiu apsiaustu pakylėjo širdį. O viską vainikavo jauki vakarienė su mūsų mylimais mokytojais Gert ir Rotraut Sauer. Rasa Šilalytė, LAPA narė

Šeštojoje Europos analitinės psichologijos konferencijoje dalyvavo 16 LAPA narių. Konferencija vyko istoriniame Sirakūzų mieste, išgyvenusiame įvairiausių laikų – klestėjimo ir kultūros, karų ir kančių. Konferencijos pranešėjai kalbėjo apie mūsų pabirusio ir nesusieto laiko problemas: karus, klimato kaitą, „bombarduojančias" technologijas, asmeninius virsmus. Kelti klausimai ir ieškota atsakymų, kaip analitinė psichologija supranta, kas yra atsitikę, ir kokios galimos išeitys. Smalsumas, jautrumas, vaizduotė galėtų padėti atrasti ryšius, susisieti su savimi ir kitais. Lina Gudaitienė, LAPA narė

Trumpas pristatymas Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) buvo įkurta 2007 m., o 2010 m. tapo Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (International association for Analytical Psychology, IAAP) tikrąja nare. 2016 m. LAPA įgijo teisę mokyti jungiškai orientuotus psichoanalitikus, kurių parengimas atitinka tarptautinius profesionalų rengimo  standartus. Šiuo metu mūsų organizaciją sudaro 28 jungiškieji psichoanalitikai, beveik tiek pat jungiškai orientuotų psichoterapeutų ir apie 70 kandidatų, dalyvaujančių įvairiuose mūsų mokymo programos etapuose. Šiuo metu mūsų programoje dėsto Lietuvos psichoanalitikai, o taip pat ir patyrę psichoanalitikai iš Šveicarijos, Vokietijos, JAV ir kt. LAPA programoje mokosi studentai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių: Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos. Turime nemažai studentų, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priversti emigruoti ir dabar mokosi mūsų programoje nuotoliniu būdu. Džiaugiamės tuo, kad į lietuvių kalbą yra išversta nemažai C. G. Jungo kūrinių, taip pat šiuolaikinių autorių, tokių kaip V. Kast, D. Kalschedo, L. Zojos ir kitų knygos, kurios padeda skleisti analitinės psichologijos idėjas Lietuvos visuomenei. LAPA narai dalyvauja mokslinių tyrimų projektuose. Vilnius Universitete, remiantis analitinės psichologijos paradigma, buvo parašytos ir sėkmingai apgintos kelios daktaro disertacijos. LAPA nariai ir narės tyrinėja tokias mokslines temas, kaip: autoriteto ir tėvo komplekso dinamika, ilgalaikių trauminių padarinių įveika, agresijos transformacijos klausimai, lyties  veiksnio svarba krizių įveikoje ir kt. Asta Adler, Ieva Bieliauskienė, Neringa Grigutytė, Gražina Gudaitė, Juliana Lozovska, Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė, Goda Rukšaitė aktyviai dalyvavo projektuose, plėtojant mokslinių tyrinėjimų ir analitinės psichologijos sąsajas. Gražina Gudaitė yra parašiusi keletą knygų analitinės psichologijos tema, taip pat yra daugelio straipsnių mokslo žurnaluose ir kolektyvinių monografijų autorė ( detaliau žiūrėti Tyrimų skiltyje ). Pradžia Analitinės psichologijos atsiradimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su pokyčiais, kurie prasidėjo išsivadavus iš sovietinio režimo. Ryšys su tarptautine jungiškųjų analitikų bendruomene buvo svarbus veiksnys  analitinės psichologijos raidai Lietuvoje. Pirmasis seminaras įvyko 1990 m., kuriam vadovavo Tomas Kapačinskas ir Judith Roberts iš Čikagos. Tomo šeimos šaknys yra Lietuvoje, jis buvo pirmasis profesionalus jungiškasis psichoanalitikas, kuris atvyko į Lietuvą, vedė seminarus, rūpinosi knygų siuntimu į Lietuvą, padėjo Lietuvos psichologams atverti stažuočių galimybes užsienyje. Tomas Kapačinskas suorganizavo pirmąją studijų programą, kurios metu visą dešimtmetį seminarus lietuvių grupei vedė Catherine Asper ir Elizabeth Hartung iš Ciuricho, Nora Hall iš Minesotos, Borisas Mathewsas iš Čikagos ir kiti.  Tomas Kapačinskas, bendradarbiaudamas su IAAP administracija, (Tomu Kirch ir Verena Kast) 1992 pakvietė psichologus iš post sovietinio bloko į pasaulinį IAAP kongresą Čikagoje, kuriame pradėta svarstyti profesinio rengimo galimybes ir pagalbą asmenims iš Rytų Europos. Profesionalių analitikų rengimas: istorija ir dabartis 1992 m. IAAP Čikagos kongrese Rytų Europos atstovai iškėlė du esminius klausimus: kaip įsitraukti į  analitinės psichologijos mokymus ir tapti profesionaliu jungiškuoju psichoanalitiku. Antras klausimas - kaip tapti tarptautinės analitinės psichologijos bendruomenės dalimi. IAAP atidžiai išnagrinėjo šiuos klausimus ir siūlė keletą profesinio mokymo būdų.  Vienas iš būdų buvo suteikti galimybę Rytų Europos asmenims mokytis Vakarų šalių institutuose. Lietuvos atstovai išnaudojo visas siūlomas galimybes. LAPA narė Gražina Gudaitė 1994-1995 m. mokėsi analitikų mokymo programoje C.G. Jungo institute Čikagoje, o 1996-1999 m. – Ciuriche ir 2001 m. tapo individualia IAAP nare. Šalia stažuočių užsienyje, kvietėme vizituojančius analitikus ir organizavome seminarus Lietuvoje. Pirmoji vizituojanti analitikė 1992 m. buvo Catherine Asper iš Ciuricho, jos vizitas buvo itin svarbus užmezgant ilgalaikį profesinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos grupės ir Ciuricho mokyklos analitikų. Mūsų grupė ypač dėkinga Gertui Saueriui ir jo žmonai Rodtraud, kurie vedė daugybę seminarų Lietuvoje. Jie tapo tikrais tarpininkais ieškant ryšio su IAAP analitikais. Jie įsteigė fondą, kuris rėmė analitinės psichologijos iniciatyvas Rytų Europoje. G. ir R. Saueriai daug prisidėjo, kad Lietuvos atstovai galėtų turėti individualias supervizijas užsienyje, galėtų dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir seminaruose. Per du dešimtmečius 12 asmenų sėkmingai baigė analitikų rengimo programą ir tapo tarptautiniu mastu pripažintais jungiškaisiais analitikais. Be Lietuvoje vykstančių mokymo seminarų, kuriuos vedė vizituojantys analitikai iš IAAP, o vėliau - naujai susikūrusios Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) analitikai, mūsų stažuotojai turėjo galimybę reguliariai dalyvauti individualiose supervizijose Freiburge, Frankfurte, Ciuriche, Tel Avive, Štutgarte, Berlyne ir kt. Šia proga norėtume padėkoti IAAP vykdomajam komitetui už pagalbą įgyvendinant šį projektą. Asmeniškai Verenai Kast, Murray Stein, Joe Cambray ir Tomui Kelly, kurie daug padėjo organizuojant įvairius individualios narystės etapus. Už įkvepiantį darbą su kandidatais iš Lietuvos esame labai dėkingi Mario Jacoby, Catherine Asper, Verenai Kast, Elizabeth Hartung, Ursulai Wirtz, Alice Merc, Johnui Hillui, Andreasui Mitchelui iš Ciuricho, Gertui Saueriui, Gidonui Horowitzui, Ingridai Riedel, Viktorui Zielenui, Ursulai Bernauer, Anneliese Guerin, Irenai Berkenbusch iš Vokietijos, Henrikui Abramovičiui ir Ester Morris iš Izraelio, Tatjanai Rudakovai iš Sankt Peterburgo, JoAnn Culbert - Koehn iš Los Andželo. Ilgalaikiai ryšiai su IAAP Jungo analitikais leido mums sukurti ir įgyvendinti savo pačių mokymo programą, kuri šiuo metu pripažįstama kaip sėkminga. Įvairiuose programos etapuose turime apie 70 kandidatų. Dabar didžiąją dalį darbo atlieka Lietuvos analitikai, tačiau kasmet kviečiame kviestinius analitikus, kurie veda seminarus mūsų bendruomenei, taip pat dalyvauja egzaminuose. Pastaraisiais metais prie mūsų veiklos daug prisidėjo Marianne Mueller, Tomas Kelly, Kristina Schellinski, Markas Winbornas, Davidas Tacey ir kiti. Mūsų draugija plečiasi, džiaugiamės, kad nemažai kolegų iš Latvijos sėkmingai baigė analitikų mokymo programą. Šiuo metu jie rengia dokumentus, kad galėtų tapti IAAP grupės nariais. Labai tuo didžiuojamės ir linkime jiems visokeriopos sėkmės plėtojant savo idėjas. Kita veikla Lietuvos analitikai daugiau nei dešimtmetį rengė viešų paskaitų ciklus tiems, kurie domisi C. G. Jungo teorija. Šiuos paskaitų ciklus organizuoja Elona Lovčikienė, o paskaitas skaito visi LAPA analitikai. Šešėlis ir jo raiška, simbolio svarba sąmoningumo plėtrai, pokyčių fenomenologija, kultūrinė trauma ir jos padariniai - tai tik labai maža dalis temų, kurios buvo analizuojamos viešose paskaitose.  Viešosios paskaitos yra svarbi veikla visuomenės švietimui, o taip pat ir pačios teorijos gyvumui, siejant svarbiausias paradigmos prielaidas su aktualiais dabarties klausimais. Kiekvieną vasarą rengiame vasaros stovyklas, kurios peraugo į regionines konferencijas. Šiuose renginiuose siekiame reflektuoti ir diskutuoti aktualiomis temomis, pavyzdžiui, atsparumo, lyčių lygybės, ekologijos ir kt. Goda Rukšaitė, Gražina Gudaitė, Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė, Rasa Šilalytė ir daugelis kitų svariai prisideda prie to, kad ši veikla nenutrūktų. Lietuvos analitikai aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, taip pat dalyvauja organizuojant tarptautinius renginius Lietuvoje. 2009 m. Vilniuje surengėme pirmąją Europos analitinės psichologijos konferenciją „ Dialogas Rytų ir Vakarų sandūroje: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis ir ateitis “ . Šia proga norime išreikšti ypatingą padėką Murray Steinui, kuris ne tik vedė daugybę seminarų Lietuvoje, bet ir atliko didelį darbą organizuojant pirmąją Europos konferenciją. Konferencijos pavadinimas išreiškia pagrindinę temą, kuri svarbi mūsų veiklai. Manome, kad mums pasisekė, kad turėjome dialogo galimybę su įvairiais šio laikmečio analitikais, kuriems rūpi psichoterapija ir kultūra, gilus dabarties problemų supratimas, jų sąsajos su istorija, turinio identiškumo globalizacijos sąlygomis.  Moksliniai tyrimai Kitas mums svarbus įvykis buvo bendra IAAP ir Vilniaus universiteto konferencija „ Psichoterapijos ir kultūros tyrimai “ (Vilnius, 2018 m.). Norėtume nuoširdžiai padėkoti IAAP prezidentei Marianne Muller ir jos administracijai, rėmusiai tokio pobūdžio konferencijas ir supratusiai, kaip svarbu tiesti tiltus tarp klinicistų ir mokslininkų, kurie stengiasi analitinės psichologijos teoriją kuo labiau susieti su naujausiais moksliniais tyrimais. Mūsų draugijos nariai supranta mokslinių tyrimų svarbą ir dalyvavo daugelyje jų - ir kaip tyrėjai, ir kaip dalyviai. Vienas naujausių mūsų projektų buvo skirtas tirti šerdinių psichoterapeuto  kompetencijų sampratą  ir jų integraciją praktikoje. Kompetencijų integracija yra svarbi ir svarstant analitiškos psichoterapijos veiksmingumą, ir tinkamų specialistų rengimo klausimus, ir sprendžiant psichoterapinės pagalbos administravimo klausimus. Džiaugiamės, kad remiantis tyrimo rezultatais, pavyko sukurti  knygą, kuri   buvo išleista Routledge  leidykloje, ir buvo pripažinta tarptautiniu mastu. ( Exploring core competencies in Jungian Psychoanalysis: Research, Practice and Training  (ed. G. Gudaitė, T. Kelly, Routledge, 2023).    Iššūkiai ir baigiamosios pastabos Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduriame, yra karas Ukrainoje. Visi mūsų grupės nariai įvairiais būdais išreiškė paramą ukrainiečiams. Stengiamės palaikyti dialogą ir prisidėti prie jų iniciatyvų.   Ukrainiečiai dalyvauja mūsų mokymų programose. Karas pakeitė gyvenimą, taip pat ir mokymo sąlygas.  Kartais neįmanoma reguliariai planuoti veiklos ir atitikti reikalavimų, kurie būtų svarbūs taikos metu. Tačiau vis dėlto, kolegos iš Ukrainos mums sako, kad net ir karo įkarštyje jie nori turėti keletą normalaus gyvenimo akimirkų. Galimybė mokytis yra vienas iš būdų pasiekti šių akimirkų. Visi stengiamės daryti, ką galime, ir tikimės, kad Jungo studijos ir patirties apmąstymo akimirkos, net ir sudėtingiausiomis sąlygomis, gali suteikti impulsą vilčiai ir tęstinumui... Visi mūsų draugijos nariai turi privačią praktiką ir dauguma jų dėsto analitikų rengimo programoje. Tęsiame bendradarbiavimą su IAAP, mūsų narė Gražina Gudaitė Buenos Airių kongrese buvo išrinkta IAAP viceprezidente. Be darbo mokymo programoje, mūsų analitikės Asta Adler ir Elona Lovčikienė tapo IAAP ir vystymosi grupių koordinatorėmis Lenkijoje ir Slovakijoje. Mūsų analitikai Algis Petronis, Goda Rukšaitė, Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė, Dalia Beniušytė, Andžela Rybakovienė ir daugelis kitų teikia supervizijas ir asmenine analizę IAAP mokymo programos kandidatams iš Lenkijos, Ukrainos, Kemerovo ir kt. Gyvename globalių pokyčių laikotarpiu. Visi tikimės, kad didėjantis sąmoningumas ir susietumas gali atverti naujų išteklių, padėsiančių spręsti šių laikų iššūkius. Goda Rukšaitė, LAPA prezidentė, Gražina Gudaitė, LAPA mokymo komiteto pirmininkė