2026 m. liepos 24 – 27 dienomis Bradeliškėse vyko kasmetinė stovykla LAPA mokymo programose dalyvaujantiems studentams. Šįkart atvažiavo ir keturios studentės iš Latvijos. Šių metų stovyklos tema: Apie mitus ir ritualus, ir jų svarbą, reflektuojant perkeitimo galimybę. LAPA Mokymų komiteto pirmininkė prof. Gražina Gudaitė atidarydama stovyklą pabrėžė, kad ritualai padeda atrasti formas, kaip išsivaduoti iš pasąmonės, neleidžia likti apimtiems archajiškos energijos, suteikia energijos transformacijos galimybę, padeda pagilinti būtį, brandina, veda į augimą. LAPA analitikas ir analitikės Mindaugas Radušis, Eglė Beinorienė, Elona Lovčikienė, Rugilė Vilkišė, Kamilė Butkevičiūtė ieškojo sąsajų tarp įvairių apeigų (tokių kaip krikštas, vestuvės, šokiai, Gralio paieškos mitas) ir analitinės psichologijos idėjų. Po pranešimų buvo Giedrės Beinoriūtės dokumentinio filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ peržiūra. Vyko refleksijų grupės, kurias moderavo analitikės Andžela Rybakovienė, Lina Gudaitienė, Dalia Beniušytė. Šiemet stovykloje sulaukėme viešnių iš Ukrainos. LAPA narės Valentyna Samus ir Olena Soloviova pasakojo apie mitodramą ir darbą su vaikais bei paaugliais, gyvenančiais kare. Taip pat jos vedė mitodramos praktikumą LAPA mokymų studentams. Nemažiau svarbūs stovykloje buvo maisto dalijimosi ritualai, dainos, muzika, šokiai, maudynės upėje. Taip pat stovykloje buvo paminėti šiemet baigusieji įvairius studijų etapus. Kai kuriems įteikti diplomai stovykloje, kiti juos buvo gavę anksčiau. 2026 m. antrąjį Analitinės psichoterapijos studijų etapą baigė ir jungiškosios krypties psichoanalitikėmis tapo: Ieva Povilaitienė Elena Zakharova Zoia Veretennikova Nika Berne Alesia Kasholkina Pradinių psichoterapijos įgūdžių kursus baigė: Mantas Televičius Ignas Dzemyda Karolis Didžiokas Toma Leistrumaitė Inga Dreimane Sanda Reiharde Anita Bernane Astra Lejstrauta Inese Stankus-Viša Ineta Ozolina-Pese Saira Gūtmane Erika Krumpane Santa Liepa Sveikiname naująsias analitikes ir linkime sėkmės tolesniuose darbuose. Taip pat sveikiname baigusiuosius Pradinių psichoterapijos įgūdžių lavinimo kursus. Kviečiame studijuoti tolimesniuose etapuose ir gilinti analitinės psichologijos žinias. Lina Gudaitienė LAPA sekretorė Dovilė Petrtonytė Kvedarauskienė LAPA prezidentė

Jungiškosios krypties psichoanalitikės Eglės Minelgaitės Beinorienės pranešimas Prigimtinės kultūros seminare. Kviečiame klausytis ir žiūrėti (youtube kanalas). „Puikus Eglės Minelgaitės Beinorienės pranešimas Prigimtinės kultūros seminare. Gera, kai žvilgsnis į savąją kultūrą dera su profesiniu jungiškosios psichoanalitikės žvilgsniu. Tada gali jautriau patirti ir regėti tas išnyrančias sapnuose ir vaizduotėje mitines gijas...“ Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė

2026 m. birželio 26-28 d. Kopenhagoje vyko IAAP (International Association for Analytical Psychology) organizuota konferencija, kurioje buvo tyrinėtas tapsmo analitiku kelias ir mokymų vaidmuo jame: „Becoming a Jungian Analyst: Reflections on Practice, Training and Research“. LAPA atstovavome keturios: Gražina Gudaitė, Goda Rukšaitė, Elona Lovčikienė ir Dovilė Petronytė Kvedarauskienė. Prof. Gražina Gudaitė, būsimoji IAAP prezidentė, kartu su dabartine prezidente Pilar Amezaga ir buvusia prezidente Misser Berg šią konferenciją organizavo. Misser Berg skaitė pranešimą apie IAAP – organizacijos, reguliuojančios būsimų analitikų atranką, mokymus ir kvalifikacijos suteikimą - vystymąsi. IAAP buvo įkurta 1955 m., ir ilgą laiką joje dominavo Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalys. Nuo pirmojo XXI a. dešimtmečio IAAP ženkliai išsiplėtė, įtraukdama pietų Amerikos ir Rytų bei Vidurio Europos šalis, vėliau ir Aziją. Lietuva, nors geografiškai mažytė, šioje plėtroje užėmė ir dabar užima svarią poziciją. Lietuvos asociacija LAPA viena pirmųjų iš Rytų Europos šalių, t.y. antra, lipdama Maskvai ant kulnų, 2010 m. tapo IAAP nare. Ilgą laiką IAAP prezidentais (-ėmis) buvo didžiųjų šalių, daugiausiai Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos, atstovai (-ės). Neseniai pakeitus rinkimų į IAAP administraciją tvarką, į ją gali patekti mažiau narių turinčių asociacijų atstovai. Lietuvos atstovė Gražina Gudaitė bus pirmoji prezidentė iš Rytų ir Vidurio Europos. Atkreiptas dėmesys į mokymų, organizuojamų įvairių IAAP asociacijų, skirtumus. Anksčiau galima buvo išskirti klasikinę Ciuricho, archetipinę, vystymosi bei Neumann‘o mokyklas. IAAP tapus labai įvairialypei, kiekviena mokymo statusą turinti asociacija derina kriterijus su IAAP standartais, tačiau vis tiek pasižymi savitumu tiek atrenkant, tiek mokant, tiek vertinant kandidatus. Prof. Gražina Gudaitė konferencijoje pristatė tyrimo „Kultūros vaidmuo santykyje su pasąmone“ (angl. „On the Role of Culture in the Engagement with the Unconscious“) rezultatus. Pranešime buvo įvardintos ir išskleistos pagrindinės temos, iškilusios kokybiniame tyrime apklausus 30 patyrusių analitikų iš įvairių pasaulio šalių, dirbančių su skirtingų kultūrų žmonėmis. Santykis su kultūrine pasąmone gali būti tarsi namai ir prieglobstis, padedantys atlaikyti gyvenimo išbandymus, peržengiantis individualios būties ribas ir suteikiantis prasmę. Iš kitos pusės, sava kultūra gali riboti ir stabdyti augimą. Kultūrinių kompleksų įsisąmoninimas – tai kelias į kultūrinės Savasties radimą. Psichoterapijoje susitikus skirtingų kultūrų žmonėms, analitikui praktikuojant kultūrinį nuolankumą ir atvirumą, gali būti patirtas gilesnis nei sava kultūra bendrumas, teikiantis galingą energiją. Tai tik kelios mintys iš Gražinos Gudaitės pranešimo. Lauksime knygos! Iš Jan Wiener pranešimo apie kandidatų į analitikus atranką Pranešimus konferencijoje skaitė tokie patyrę analitikai ir mokytojai kaip Jan Wiener, Toshio Kawai, Susanna Wright, Kristina Schellinski, Tom Kelly, Caterina Vezzoli ir kt. Svarstyta, kiek ir kaip kandidatų atrankoje, mokymuose ir vertinime vadovaujamasi objektyviais kriterijais. Kaip pamatuoti kandidato tapsmą analitiku? Kiek mokymuose veikia metodai, o kiek mokančių analitikų asmenybės? Tapsmas jungiškuoju analitiku nesibaigia gavus diplomą. Kaip sakė buvęs IAAP prezidentas Toshio Kawai: „Aš nuo pat pradžių buvau jungistas. Ir aš vis dar esu tapimo jungiškuoju analitiku procese.“ Ne vienas pranešėjas konferencijoje minėjo Gražinos Gudaitės ir Tom Kelly sudarytą knygą apie esmines jungiškojo analitiko kompetencijas „Exploring Core Competencies in Jungian Psychoanalysis“. Jomis remiantis ir jas toliau tiriant, gryninamos analitikų mokymo gairės. Konferencijos pabaigoje kalbėta, kad tam tikrame mokymo programų etape svarbu susipažinti su moksliniais tyrimais. Monika Luci savo pranešime argumentavo, kodėl jungiškieji analitikai turėtų domėtis tyrimais. Priešinimasis mokslinių tyrimų žinioms veda į izoliaciją. Tyrimas, kuriame metodologija tarnauja giliam interesui, tikram klausimui ir atvirumui nežinomybei, o ne atvirkščiai, atitinka jungiškąją dvasią. Pats Jungas buvo tyrėjas tiek konkrečia, tiek plačiąja prasme. Jungistams būdingas tiriantis, klausiantis ir klausantis požiūris. Todėl, pasak diskusijoje dalyvavusios Gražinos Gudaitės, ne kovodami ar ignoruodami, o kurdami dialogą su šiuolaikiniu mokslu, mes turime jam ką pasiūlyti. Dienomis buvo įdomu buvo klausytis pranešimų ir po jų vykusių diskusijų. Vakarais tyrinėjome Kopenhagą ir bendravome su kolegomis. Buvome garbingai priimtos Kopenhagos rotušėje. Tivoli pramogų parke, veikiančiame nuo 1843 m., vyko konferencijos svečių Gala dinner. Su kolegomis iš Maltos, Ukrainos ir Estijos Dovilė Petronytė Kvedarauskienė LAPA prezidentė

2026 m. sausio-gegužės mėnesį kelios LAPA narės skaitė visuomenei atviras paskaitas „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“. Paskaitų ciklas, skirtas atsparumui prieš traumą, susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Tuo tik pasitvirtino mūsų prielaida, jog šios temos žmonėms be galo aktualios. Nenuostabu, kad erdvę mūsų paskaitoms suteikė Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, greta kurios jau buvo nuvilniję kultūros protestai. Ciklą pradėjo psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė, pradėjusi nuo asmeninių atsparumo šaltinių. Ji kalbėjo apie saugių namų kūrimui reikalingus resursus, kurių galima semtis iš asmeninės, kultūrinės bei visos žmonijos patirties. Palietė ir vidinių namų temą, kur saugu gali būti nepaisant išorinių pokyčių, krizių. Toliau ciklo paskaitas skaitė jungiškosios psichoanalitikės, kiekviena pasirinkdama kitą požiūrio į traumą ir atsparumą aspektą. Tarp sausio 13-osios ir vasario 16-osios įsiterpė Elonos Lovčikienės paskaita, liudijusi vaizduotės galią įveikiant traumą ir jos padarinius. Ją įkvėpė Lietuvos kultūros asmenybių – menininkų, rašytojų, poetų, dvasinių lyderių – augimas po traumos ir kūryba kaip svarbiausias jo veiksnys. Į tokių menininkų kaip Teresės Marijos Rožanskaitės, Rimanto Dichavičiaus, Gražinos Didelytės vaizdinius buvo pažvelgta traumos įveikimo požiūriu. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė kalbėjo, kaip ryšys su savo kultūra padėjo Lietuvos žmonėms išgyventi įvairius sukrėtimus. Ji akcentavo, kad svarbūs kultūriniai simboliai krizių metu negali būti primesti ar nupirkti. Simboliai iškyla, kai jų labiausiai reikia, ir gelbsti, jei juos įsileidžiame. Karo Ukrainoje, neišvengiamai paveikusio Lietuvos visuomenę, kontekste aptartos atramą teikiančios lietuviškos dainos – tarp jų ir roko grupės „Katarsis“ daina „Tavo akys“. Kelios paskaitos gilinosi į vienos asmenybės gelminius virsmus. Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė savo paskaitą paskyrė poeto Oskaro Milašiaus mistinei vizijai, aprašytai poemoje „Pažinimo giesmė“. Paskaitos metu į šį kūrinį žvelgdama iš jungiškosios psichologijos perspektyvos, ji stengėsi atsakyti, ką reiškia atrasti, poeto žodžiais, „šviesos pasaulio raktą“ ir „tamsos pasaulio raktą“. Jelena Guseva pasakojo istoriją apie „vienatvę ir nemirtingą sielą", sukurtą žmogaus, kovojusio su suicidiškumu ir kitais ankstyvos traumos ir emocinio apleistumo padariniais. Atskleisdama jo simbolinį gyvenimą – sapnus, aktyviosios vaizduotės vaizdinius, smėlyje kurtus pasaulius – išryškino dieviškojo vaiko archetipo reikšmę asmenybės transformacijai. Paskaitų ciklą užbaigė Godos Rukšaitės paskaita, grįžusi prie meninių vaizdinių ir atsparumo sąsajos. Pasitelkdama akmens vaizdinį kaip atsparumo simbolį ji priminė Karlo Gustavo Jungo pavyzdį ir alcheminę filosofinio akmens idėją. Iliustruodama akmens meistro Viliaus Orvido ir kitų menininkų kūrybos pavyzdžiais, ji kalbėjo, kaip menas tarnauja vidinės pusiausvyros kūrimui. Elona Lovčikienė LAPA atvirų paskaitų ciklo organizatorė

Šįvakar eidamas miegoti šypsosiuosi iš gilaus dėkingumo, kad esu tarp savų žmonių. Tokiais žodžiais Ian McCallum pabaigė bendrą Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos jungiškųjų analitikų projektą. Nepaisant didelio geografinio atstumo, 2026 m. pavasarį abiejų šalių psichologai susibūrė dalintis savo patirtimi ir žiniomis apie kultūrinę traumą ir jos įveikos būdus bei atsparumo šaltinius. Dviejuose nuotoliniuose seminaruose dalyvavo Pietų Afrikos Gauteng Jungiškųjų specialistų asociacijos (GAPMG) nariai bei Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) nariai ir studentai. Pagrindinis organizatorius ir projekto siela Mervyn Davidowitz, gyvenantis Pietų Afrikoje ir turintis šaknų Lietuvos žydų, litvakų, kultūroje, atliko didžiulį darbą, kad projektas taptų realybe. Pranešimus skaitė jungiškosios analitikės Dovilė Petronytė Kvedarauskienė ir Asta Adler bei jungiškasis analitikas Ian McCallum. Kovo 14 d. dr. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė ir dr. Asta Adler GAPMG nariams vedė nuotolinį seminarą Jungiškasis požiūris į autoritarinių režimų Rytų Europoje Šešėlį ir jo poveikį psichinei sveikatai Ukrainos karo kontekste. Dovilė pranešime „Destrukcijos įveika išgyvenus autoritarinį režimą: Lietuvos žmonių atsparumo šaltiniai“ kalbėjo apie tai, kad sovietinis režimas, siekęs sunaikinti lietuvių tautą ir jos kultūrą, paliko kultūrinę traumą, kurios žalingoms pasekmėms švelninti ir gydyti prireikė daug metų. Aptartos politinės, socialinės, kultūrinės ir psichologinės priemonės, kurių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo imtasi, siekiant įveikti kultūrinę traumą. Savo ir savo protėvių istorijos žinojimas ir dalijimasis ja bei trauminės patirties įsisąmoninimas yra vieni svarbiausių veiksnių, susijusių su atsparumu. Pranešimo pabaigoje parodyta, kaip 2022 m. prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, vėl iškilo ir tapo aktualūs per kartas perduodami Lietuvos žmonių trauminiai išgyvenimai, o kartu ir atsparumas. Pradėdama savo pranešimą, Asta pasidalijo įžvalgomis apie destruktyvias psichologines pasekmes, kurias sukėlė Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje vykdytas Holokaustas. Paskaitoje „Patirties veidrodis: psichologės darbas Ukrainos karo metu“ Asta pateikė analitines refleksijas apie psichologinę pagalbą Ukrainos žmonėms, tarp jų ir mūsų kolegoms psichologams ukrainiečiams, kuriems reikia ne mažiau paramos nei jų klientams. Asta nuo karo pradžios reguliariai veda nuotolines paramos grupes Ukrainos psichologams. Pasak Astos, įvykiai Ukrainoje primena baisiausią košmarą, o tie, kurie nuo jo kenčia, iš pradžių skeptiškai žiūri į psichologinės pagalbos teikėjus. Norint užsitarnauti pasitikėjimą, reikia laiko ir kantrybės. Tačiau galų gale gilus ir nuoširdus ryšys tarp žmonių padaro teigiamą psichologinį poveikį ir padeda išgyventi atrodytų nepakeliamas situacijas. Po pranešimų vyko gyva diskusija, nes Pietų Afrika taip pat susiduria su svarbiais istoriniais ir dabarties klausimais, susijusiais su kultūrine trauma, jos atmintimi, įveika ir transformacija. Gegužės 15 d. daugiau nei 50 LAPA narių ir studentų, kartu dešimt kolegų iš Pietų Afrikos, dalyvavo dr. Ian McCallum vestame nuotoliniame seminare Individuacija, tapatumas ir atsparumas: pamokos iš laukinės gamtos. Ian McCallum – psichiatras, jungiškasis analitikas, Afrikos laukinės gamtos tyrinėtojas, rašytojas ekologijos bei psichologijos temomis ir poetas – skaitė pranešimą, kurį pradėjo teiginiu, kad atsparumas glūdi mūsų širdžių liepsnose. Tai pirmoji atsparumo pamoka, kurią galime gauti iš laukinės gamtos, – gyventi aistringai. Kitos pranešėjo, keliavusio pėsčiomis ir dviračiu tūkstančius kilometrų po laukinę Pietų Afrikos gamtą, aptartos pamokos – paprastumas, spontaniškas reagavimas, dėmesingumas tam, kas yra čia ir dabar, budrumas, savo teritorijos gynimas. Kalbėdamas apie tapatumą ir individuaciją, Ian McCallum minėjo Pietų Afrikos dygliuotą medį, kuris iliustruoja, kaip reikėtų gyventi savo gyvenimą. Į priekį nukreipti dygliai mus moko žiūrėti pirmyn, siekti savo svajonių, tapti tais, kuo esame, ir nepamiršti ateities kartų, kurioms paliksime palikimą. Atgal nukreipti dygliai mums nurodo niekada nepamiršti, iš kur atėjome. Sąmoningumas apie savo praeitį, dabartį ir ateitį daro mus ir atsakingus, ir atsparius. Įžvalgiam ir poetiškam Ian McCallum pavyko uždegti seminaro dalyvių širdžių liepsnas. „Kiekvieno mūsų scenarijus unikalus, tačiau svarbiausios temos yra universalios“, – sakė Ian McCallum. Tikimės, kad greitu metu mūsų šalys ir asociacijos vėl susitiks aptarti svarbių bendrų temų. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė LAPA prezidentė

Asmeninio arch. nuotr., Asta Adler „Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė Klausytis LRT.lt radiotekoje

Asmeninio arch. nuotr., Elona Lovčikienė Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai. Ved. Tautė Šumskė Klausytis LRT.lt radiotekoje

Nuotr. Rasa Šilalytė. C.G. Jung namas, Kiusnachtas, Šveicarija Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) renka naują Įvado į analitinę psichoterapiją grupę. Kursai yra Analitinės psichoterapijos programos įvadinė dalis. Kursus sudaro pradinis interviu ir šeši seminarai, programa įgyvendinama per 1,5 metų. Įvado į analitinę psichoterapiją seminarai yra registruojami Kompetencijų platformoje. Norinčius dalyvauti, prašome atsiųsti CV ir 6 – 8 psl. motyvacinį laišką koordinatorei Rasai Šilalytei elektroniniu paštu analitine.psichoterapija@gmail.com iki 2026 m. vasario 10 d. Vasario - kovo mėn. bus organizuojami atrankos interviu, pirmasis seminaras numatytas 2026 m. balandžio mėn. 22 - 24 dienomis.

Nuotr. Rasa Šilalytė, Naujųjų išvakarės Sveikiname su Naujaisiais, 2026-aisiais, metais! Tikime ir viliamės, kad šviesa nugalės tamsą, tiesa - melą, gyvenimas - destrukciją. Kolegos ukrainiečiai Kalėdiniame sveikinimo laiške rašė: „Gyvendami tamsoje, mes kiekvieną dieną, vėl ir vėl renkamės šviesą, žmogiškumą ir viltį.“ Darykime, kas mūsų rankose. Jungiškosios krypties analitikams rūpi šiandieninis krizių apimtas, sunkiai prognozuojamas ir nerimą keliantis pasaulis. 2026 metais Lietuvos analitinės psichologijos asociacija organizuoja atvirų paskaitų ciklą „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“. Paskaitos vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Paskaitų metu kviesime kartu ieškoti išorinių ir vidinių atsparumo šaltinių - resursų, glūdinčių žmogaus asmeninėje ir kolektyvinėje psichikoje. Paskaitos vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Renginių erdvėje. Dalyvavimas klausytojams nemokamas. Paskaitų ciklo koordinatorė Elona Lovčikienė, el. p. lapalaiskai@gmail.com. Dovilė Petronytė Kvedarauskienė, LAPA prezidentė Lina Gudaitienė, LAPA sekretorė Atvirų paskaitų ciklas „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“ Paskaitos vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, 18:00-19:30 val., Renginių erdvėje ĮVYKĘ RENGINIAI 2026 m. sausio 8 d. Irma Skruibienė. Saugumo namuose jausmas: sienose ar vidiniame pasaulyje? Paskaitos metu tyrinėsime vidinių ir išorinių namų sąsajas. Kalbėsime apie saugių namų kūrimuireikalingus resursus, kurių galime semtis iš asmeninės, kultūrinės bei visos žmonijos patirties. Į namus žvelgsime per Karlo Gustavo Jungo analitinės psichologijos bei aplinkos psichologijos prizmę. Irma Skruibienė – psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė, užsiima privačia praktika, veda seminarus aplikos psichologijos bei netekčių psichologijos temomis, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė, knygelės „Bilietas į senio besmegenio laidotuves“ autorė. Daugiau informacijos Facebook renginys 2026 m. vasario 5 d. Elona Lovčikienė. Vaizduotė prieš traumą Lietuvos kultūros asmenybių gyvenime. Analitinėje psichologijoje vaizduotė vertinama kaip galimybė susisieti su archetipais, tuo būdu ir su jų teikiamomis transformuojančiomis galiomis. Dar romantizmo laikais vaizduotė buvo laikoma aukščiausiu žmogaus gebėjimu, nes protą ribojančios jo paties struktūros. Archetipinė vaizduotė, pasitelkdama simbolį ir metaforą, sukuria pasaulį ir suteikia jam prasmę, leidžia ištverti ir augti po traumos. Lietuvos kultūros asmenybių – menininkų, rašytojų, poetų, dvasinių lyderių – gyvenimai liudija vaizduotės galią. Paskaitoje pasitelksime šiuos liudijimus, kad net krizių akivaizdoje šie įkvėptų kūrybai ir tolesniam augimui. Elona Lovčikienė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos mokytoja ir supervizorė, viešųjų paskaitų koordinatorė, straipsnių ir konferencijų pranešimų apie depresijos gydymą, sapnų ir pasakų simboliką, raidą lemiančius archetipus bei sinchroniškumo reiškinį autorė. Daugiau informacijos Facebook renginys 2026 m. kovo 5 d. Dr. Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė. „Eiti į pat vidurį ir dainuoti“: kultūra kaip atsparumo šaltinis. Ryšys su savo kultūra Lietuvos žmonėms padėjo išgyventi krizes, permainų laikotarpius, gyti ir augti po traumų. Baltijos kelyje, Sąjūdžio mitinguose, Sausio 13-ąją lietuviai dainavo. Nuo 2022 m., kai Rusija užpuolė Ukrainą, nuolat patiriant karo grėsmę, kultūriniai naratyvai, vaizdiniai ir simboliai teikia stiprybę ir viltį. Svarbūs simboliai neramiu metu negali būti sugalvoti, primesti ar nupirkti. Simboliai, kaip Savasties pagalba, kyla iš kultūrinės pasąmonės, jei kuriame ryšį su savimi, su praeitimi, su kitais. Simboliai įgyja prasmę, kai jais dalinamės. Paskaitoje aptarsime kultūrinės pasąmonės ir kultūrinio tapatumo reikšmę jungiškoje psichoterapijoje. Dr. Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos prezidentė, mokytoja ir supervizorė, apsigynusi disertaciją tema „Santykio su autoritetu plėtotė ir narcizmo problema psichoterapijoje“, konferencijų pranešimų autorė. Daugiau informacijos Facebook renginys 2026 m. balandžio 1 d. Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė. Transformacija pagal Oskarą Milašių – priešybių ištvėrimo kelias. 1914 m. gruodžio 14 d. poetas Oskaras Milašius patyrė mistinę viziją – itin stiprų dvasinį išgyvenimą, kurį vėliau aprašė poemoje „Pažinimo giesmė“. Paskaitos metu į šį kūrinį žvelgsime iš jungiškosios psichologijos perspektyvos. Ką reiškia atrasti, kaip sako poetas, „šviesos pasaulio raktą“ ir „tamsos pasaulio raktą“? Kokį vidinį kelią turi nueiti žmogus, kad įvyktų virsmas ir atsivertų gelminis žinojimas? Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, ilgametė žurnalo „Aš ir psichologija“ redaktorė, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė. Daugiau informacijos Facebook renginys 2026 m. balandžio 30 d. Jelena Guseva. Nuo disociacijos iki transformacijos: dieviškojo vaiko gimimas. Vaikystėje patyrus emocinį apleistumą ir seksualinę prievartą dažnai prieinamas toks taškas, kai savižudybė ima atrodyti vienintelis išsivadavimo iš kančios sprendimas. Vis dėlto disociacijos dėka pavyksta išvengti „galutinės sielos žūties“, o vienatvė žmogui tuomet tampa saugia vieta išduodančiame ir nepatikimame pasaulyje. Tačiau ilgainiui tokia savisauga tampa pražūtinga. Paskaitoje papasakosiu trumpą istoriją apie „vienatvę ir nemirtingą sielą“. Ją sukūrė žmogus, savo psichoterapijos procese kovojęs su suicidiškumu ir kitais ankstyvos traumos ir emocinio apleistumo padariniais. Stebėdami jo simbolinį gyvenimą — sapnus, aktyviosios vaizduotės vaizdinius, smėlyje kurtus pasaulius — matysime atsiveriančias transformacijos galimybes. Paskaitoje, pasiremdami šiuo ir kitais psichoterapiniais atvejais, aptarsime, kokią reikšmingą rolę šiame procese atlieka dieviškojo vaiko simbolis. Jelena Guseva – jungiškosios krypties psichoanalitikė, metodinės medžiagos „Savižudybių prevencija mokykloms“ ir knygos „Įskaudinta meilė. Skyrybos: išgyventi ir kilti“ bendraautorė. Daugiau informacijos Facebook renginys 2026 m. gegužės 28 d. Goda Rukšaitė. Pažįstami ir paslėpti atsparumo šaltiniai. Kai aplink daug destrukcijos, sumaišties ir netikrumo, svarbu ieškoti atsparumo šaltinių. Ar atsparumas žmogui įgimtas, ar galima jį vystyti, kur jo ieškoti? Kaip Karlo Gustavo Jungo analitinė psichologija ir paties jos kūrėjo pavyzdys gali prisidėti prie atsparumo paieškų? Kaip menas tarnauja, Liudo Truikio žodžiais tariant, „kosmoso pusiausvyros atstatymui“? Šiuos klausimus aptarsiu, pasitelkdama akmens vaizdinį kaip atsparumo simbolį ir iliustruodama Viliaus Orvido ir kitų menininkų kūrybos pavyzdžiais. Goda Rukšaitė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos prezidentė 2018-2025 m., mokytoja ir supervizorė, daugelio straipsnių ir kongresų pranešimų apie gelminį tapatumą, tėvo kompleksą, psichoterapijos veiksmingumą, psichoterapeuto kompetencijas bei meno vaidmenį įveikiant traumą autorė ir bendraautorė. Daugiau informacijos Facebook renginys Informaciją apie paskaitas sekite LAPA Facebook paskyroje.

Bilietas į senio besmegenio laidotuves – tai iliustruota istorija, skirta 5-erių metų ir vyresniems vaikams bei jais besirūpinantiems suaugusiesiems. Knygelėje atskleidžiama, su kokiais išgyvenimais susiduria vaikai ir jų ugdytojai bei ugdytojos, išgirdę žinią apie artėjančią artimo asmens mirtį, ką patiria netekčiai įvykus.   Čia rasite pavyzdžių, kaip suaugusiesiems kalbėtis su vaikais apie mirtį, kas jiems padeda išbūti su sunkiais netekties jausmais bei mintimis. Kartu knygelė žaisminga, sunkūs išgyvenimai joje dera su vaikams būdingu ir taip reikalingu nerūpestingu žvilgsniu į pasaulį. Joje gausu spalvingų iliustracijų bei žaidybinių elementų, į knygelės tekstą įpintos dvi dainos apie pavasarį. Adresu besmegeniobilietas.lt rasite knygelės atsiradimo istoriją, rekomendacijas kaip su vaikais kalbėtis apie mirtį bei į knygelę įpintų dainų muzikinius įrašus. Knygos autorė psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Irma Skruibienė užsiima privačia psichoterapijos praktika, veda seminarus netekčių psichologijos bei aplinkos psichologijos temomis. Irma yra knygos „Namų psichologija“ bendraautorė, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja. Autorė jautriai lydi tiek vaiką, tiek ir suaugusįjį pro „sielvarto praveriamus sielos vartus“ į mirties ir gedėjimo temą, kuriai mūsų skubančiame pasaulyje lieka vis mažiau vietos. Sekdamas Pakalnučių slėnio gyventojų patirtį, skaitytojas nejučia yra persmelkiamas visa netektį lydinčių išgyvenimų ir jausmų palete. Jokios moralizuojančios didaktikos, jokių sudėtingų teorinių aiškinimų, o visgi perėjęs Pakalnučių slėnį lieki švelniai palytėtas skaidrios supratimo šviesos. Eglė Minelgaitė Beinorienė, psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė

2025 m. spalio 17 ir 18 d. vyko norvegų jungiškosios krypties psichoanalitiko seminaras apie darbą su traumas patyrusiais vaikais ir jų šeimomis. Buvo labai įdomu dalyvauti, nes apie darbą su vaikais iš jungiškosios perspektyvos kalbama rečiau nei apie suaugusiuosius. Lars Oian dirba Norvegijoje, Bergene, valstybės finansuojamoje pagalbos vaikams sistemoje, taip vadinamame „Vaiko name”. Tai institucija, kuri teikia pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, prievartos, ir jos tikslas yra, kad vaikai pagalbą gautų nedelsiant ir visapusišką. Lars Oian pasakojo, kaip jau po keleto dienų nuo smurto fakto užfiksavimo jis vyksta pas vaiką pokalbiui, ir kartais tai gali būti net 5 valandų kelionė kalnų keliais. Analitiko pristatytuose atvejuose iš savo praktikos jungėsi darbas su šeima, socialinė pagalba, apklausos, baudžiamasis procesas, ir tuo pačiu metu – psichoterapinė pagalba vaikui ir gilus vidinis vaiko skriaudos ir gijimo procesas, atsispindintis žaidimuose smėlyje, piešiniuose, terapiniuose santykiuose. Lars Oian pasakojo apie vidinio pasaulio susiskaldymą patyrus vienkartinę arba daugkartines traumas, disociaciją, terapijoje iškylančias vidines figūras, tuo pačiu ir saugančias psichiką, ir įkalinančias. Analitikas darbe daug dėmesio skiria realiam ryšiui su vaiku – pavyzdžiui, svarbu, ar vaikui jis tiesiog patinka kaip žmogus; įdomus pavyzdys, kaip jis stengėsi užmegzti santykį su vaiku su juo važinėdamasis traktoriumi. Analitikas pasitelkia aktyvius fizinius žaidimus, vaidmenų žaidimus su lėlėmis ir panašiai. Paraleliai vyksta simbolinis procesas ir jungiškoji analizė, kur jis su vaiku susitinka vidiniame lygmenyje, stengiasi pamatyti ir išgirsti vaiko poreikius, pagalbos šauksmą, grėsmes. Seminaras buvo padrąsinantis, suteikiantis vilties, įgalinantis. Atvejai buvo sudėtingi, sunkūs, skausmingi, o atskleistas vidinis procesas leido pamatyti vaikų galimybes ir resursus bei dar kartą pajusti psichoterapinio darbo prasmę ir svarbą. Marija Giedraitytė – Guzikauskienė, LAPA narė kandidatė

2025 m. rugpjūčio 24 – 29 d. Ciuriche vyko pasaulinis analitinės psichologijos kongresas, kurį organizavo Tarptautinė analitinės psichologijos asociacija (IAAP). Šiais metais Kongresas buvo skirtas išskirtinei progai – paminėti žymaus šveicarų psichiatro, analitinės psichologijos kūrėjo  Carlo Gustavo Jungo  150-ąsias gimimo metines. 1800 dalyvių iš viso pasaulio  – skirtingų kultūrų, kalbų ir patirčių – susibūrė Ciuriche, kad švęstų bendrą vertybių lauką ir dalintųsi žiniomis apie Jungo palikimą. Tai buvo neeilinė galimybė pabūti tarp žmonių, kurie gyvena ir dirba vedami tų pačių idėjų. LAPA žmonės tokios progos nepraleido – Kongrese dalyvavo per 40 LAPA narių. Kongreso programa – įspūdinga. Kiekvieną dieną vyko dešimtys pranešimų aktualiomis ir įtraukiančiomis temomis. Pasirinkti buvo nelengva, nes vienu metu vykdavo po 5–8 pranešimus skirtingose erdvėse. „Buvo gera matyti ir girdėti brangius mokytojus, supervizorius, knygų autorius: Donald Kalsched, Verena Kast, Murray Stein, Joseph Cambray, Kristina Schellinski, Tom Kelly, Gert Sauer, Andrew Samuels ir kitus, kurių mintys ir įžvalgos tokios svarbios gyvenime ir darbe. Tikra Jungo analitikų olimpiada.“ (Rasa) Pranešimų temos buvo drąsios ir aktualios krizių apimtam mūsų laikmečiui. Kongreso programoje skirtas dėmesys ir C. G. Jungo idėjų apžvalgai šiuolaikinių tyrimų kontekste. „Kas pasikeitė? Ar kas nors pasikeitė? Kas turi keistis? – vėlyvosios karjeros apmąstymai apie tarptautinę analitinę psichologiją“ „Apie mirtį, viltį ir sielą: kai Savastis kompensuoja chaosą“ „Analizė ir karas. 30 km nuo fronto linijos“ „Vėlyvas patvirtinimas? C. G. Jungo sapnų samprata ir šiuolaikiniai sapnų tyrimai“ „Dirbtinis intelektas ir analitinė psichologija“ „Psichedelikų vieta Jungo analizėje“ Tai tik keletas iš gausių pranešimų temų, kurios buvo apibendrintos tokiu Kongreso pavadinimu: „Nesuprantamybės patirtys: jungiškasis indėlis ir tyrinėjimai“. Su pasididžiavimu klausėmės Godos Rukšaitės, ilgametės LAPA prezidentės, pranešimo „Ne/suprantami atsparumo šaltiniai“. Iliustruodama Viliaus Orvido sukurta sodyba, dvasinio pasipriešinimo sovietinei sistemai pavyzdžiu, Goda liudijo žmogaus sielos nepalaužiamumą. Akmeninio atsparumo istorijos ir vaizdiniai sujudino sielas. Po pranešimo klausytojai noriai klausinėjo ir pasakojo apie savo akmenis ir jų svarbą. Ypatingas momentas – mūsų lietuvės analitikės Giedrės Bulotienės pranešimas apie mirties paslaptį, kuriame ji pasitelkė M. K. Čiurlionio paveikslus. Įdomu, kad C. G. Jung ir Čiurlionis gimė tais pačiais metais – regis, juos sieja kažkas gilesnio. Čiurlionio darbai paliko didelį įspūdį ir kitų šalių dalyviams. Didžiulis įvykis mūsų asociacijai ir visai Lietuvai - Kongreso metu LAPA atstovė profesorė Gražina Gudaitė išrinkta būsimąja Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP) prezidente. Po trejų metų Gražina perims IAAP prezidentės pareigas. Daugiau apie tai LAPA pranešime spaudai: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2662188/lietuve-profesore-busima-tarptautines- analitines-psichologijos-asociacijos-prezidente Sveikiname ir džiaugiamės! Linkime Gražinai sėkmės, ištvermės ir sveikatos. Mūsų kolegų ir LAPA narių latvių bei ukrainiečių asociacijos Kongrese patvirtintos kaip tikrosios IAAP narės (Group members). Sveikiname Latvijos jungiškosios analitinės psichologijos asociaciją (LSJAP) ir Ukrainos analitinės psichologijos asociaciją (UAAP)! Be turiningų pranešimų, renginių ir įvykių Kongrese, pats  Ciurichas  taip pat dovanojo daugybę įsimintinų patyrimų: maudynės nuostabiame ežere, pasiplaukiojimas laivu,  Fraumünster  bažnyčios vitražai, sukurti Marc Chagall ir Augusto Giacometti, Kunsthaus muziejaus parodos, garsusis  Lindt  šokolado fabrikas ir kiti kultūriniai renginiai bei lankytinos vietos. Tačiau ypatingiausia – ekskursijos į vietas, kurios tiesiogiai susijusios su C.G. Jung gyvenimu ir darbu: Bazelis  – miestas, kuriame jis augo, Burghölzli  psichiatrinė ligoninė, kurioje dirbo, Animus Mundi muziejus , kaupiantis Jungo ir jo pasekėjų – tokių kaip Marie-Louise von Franz – darbus, Jungo šeimos namas Kiusnachte , Ir galiausiai –  Bollingeno bokštas   (Bollingen Tower) – simbolinė trobelė, kurią Jungas 1923 m. pradėjo statyti kaip savo vidinio pasaulio atspindį. „Kelionės po K. G. Jungo biografines ir darbo vietas, ypač pabuvimas Bolingene, atrodo, kad iki pat giliausio širdies kampelio suvirpino ir pravėrė kažkokį dar nepajudintą vidinį sluoksnį - nesuprantamumo patirtį.“ (Jolita) Šis kongresas ne tik praturtino žiniomis – jis kūrė bendražmogišką erdvę dalintis, jungtis, būti. Neatsitiktinai C.G. Jung proanūkis, priėmęs mus į Bollingen Tower, pabrėžė, kad šie namai buvo ne tik Jungo vidinio proceso išraiška, bet – visų pirma – DALINIMOSI vieta. Tai buvo vieta, kur Jungas norėjo dalintis atradimais, erdvėmis, patirtimi. Sigita Novikovienė, LAPA narė kandidatė Dovilė Petronytė Kvedarauskienė, LAPA prezidentė