top of page

Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) atvirų paskaitų ciklas „Asmenybės raida nuo paauglystės iki brandos: kas joje svarbiausia?“

Writer: LAPA
LAPA
prieš 2 valandas
3 min. skaitymo

Paskaitos vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 1-2 k. per mėnesį,

antradieniais nuo 18 val.

Renginių erdvėje.



2027 m. sausio 5 d., 18-19:30 val.


Uldė Sirtautaitė. Paauglystės psichologija pasakoje  „Miegančioji gražuolė“.

Paskaitoje kalbėsime apie pasakų svarbą bei įsigilinsime į „Miegančiąją gražuolę“ – pasaką, leidžiančią patyrinėti paauglystės laikotarpio psichologinius uždavinius. Ankstyviausia rašytinė pasakos versija siejama su 1330-1344 m. kūriniu L’histoire de Troylus et de la belle Zellandine, parašytu nežinomo prancūzų autoriaus. Kodėl pasaka išgyveno tiek šimtmečių ir pasiekė mūsų laikus? Turbūt ji atskleidžia universalią psichologinę tikrovę. Pasakoje ieškosime atsakymų į klausimus: kodėl tampa sunku prakalbinti paauglius? Ką atneša tiek fiziologiniai, tiek psichikos pokyčiai paauglystės laikotarpiu? Kokius iššūkius sprendžia paaugliai ir ar galime jiems padėti? Paskaitoje bus remiamasi tiek pasakos turiniu, tiek profesine psichoterapeutės patirtimi.

 

Uldė Sirtautaitė – psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė. Dirbo Vilniaus licėjuje, Karalienės Mortos mokykloje, Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje; nuo 2016 m. užsiima privačia suaugusiųjų ir paauglių psichologinio konsultavimo praktika. Psichologė veda mokymus, skaito pranešimus, yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės programos „Savu keliu“ bendraautorė.

 

2027 m. vasario 2 d., 18-19:30 val.


Mindaugas Radušis. Ar berniukams dar reikia herojų? Herojaus archetipo reikšmė berniukų psichologinei raidai.

Įvairių herojų nuotykiai ir žygiai įkvėpė daugybės kartų berniukus, lydėjo juos iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, padėjo subręsti ir tapti tikrais vyrais.

Ar šiuolaikinės kultūros išpopuliarinti herojai skiriasi nuo jau klasikiniais tapusių įvaizdžių? Kaip dabartiniai autoritetai prisideda prie berniukų raidos ir padeda atliepti į brandos iššūkius? Atsakymų ieškosime remdamiesi analitinės psichologijos įžvalgomis.

 

Mindaugas Radušis yra psichologas, jungiškosios krypties psichoanalitikas, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos programų lektorius ir supervizorius, dirbantis su vaikais bei suaugusiaisiais Klaipėdoje.

 

2027 m. kovo 9 d., 18-19:30 val.


Audronė Bakšienė. Moters amžiaus vidurio virsmas jungiškuoju žvilgsniu.

Simboliniu požiūriu moters amžiaus vidurys gali būti suprantamas kaip perėjimas į paskutiniąją moteriškumo raidos stadiją, siejamą su išminties archetipu. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje vyraujant jaunystės idealizavimui, senėjimas dažniau suvokiamas kaip fizinių galių, patrauklumo praradimų laikotarpis ar gyvenimo tikslų netektis. Dėl šios priežasties moterims šis gyvenimo tarpsnis gali būti ypač skausmingas, patiriamas kaip intensyvi vidinė krizė, dažnai susiduriant su šio perėjimo prasmės ir orientyrų stoka. Šis laikotarpis neretai labiau vertinamas kaip medicininė problema, o ne kaip natūralus psichologinės transformacijos etapas.

Paskaitoje moters amžiaus vidurio virsmas bus atskleidžiamas kaip dvasinė iniciacija ir perėjimas į antrąją gyvenimo pusę. Pasitelkiant šumerų mito „Inanos nusileidimas“ motyvus, tyrinėjama kaip šį virsmą integruoti į asmeninę patirtį, kaip užmegzti santykį su vidine išmintimi ir leistis būti jos veikiamai.

 

Audronė Bakšienė yra klinikinė psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė.

 

2027 m. kovo 30 d., 18-19:30 val.


Violeta Kasperavičiūtė. Pažvelgti į Medūzą ir nesustingti.

Kodėl Persėjui prireikė Atėnės skydo, kad galėtų pažvelgti į Medūzą? Šis mitas padės atpažinti akimirkas, kai ir patys tarsi sustingstame. Kartais jausmai nutyla ir sunku suvokti, ko iš tiesų norime. Kalbėsime apie tai, kas mus laiko vietoje ir kas gali tapti mūsų „skydu“, padedančiu pažvelgti į tai, ko iki šiol vengėme. Pasvarstysime, kas padeda žengti pirmą žingsnį ten, kur ilgai nedrįsome pajudėti.

 

Violeta Kasperavičiūtė yra jungiškosios krypties psichoterapeutė ir kandidatė į analitikes. Ji daugiau nei dešimt metų dirba su traumą patyrusiais žmonėmis ir gilinasi į traumos psichologiją. Savo darbe Violeta remiasi sapnais ir mitais, kurie padeda atpažinti ir įvardyti tai, ką sunku išsakyti.

 

2027 m. balandžio 6 d., 18-19:30 val.


Giedrė Bulotienė. Akistata su sunkia liga jungiškosios krypties psichoanalitiko žvilgsniu.

Akistata su sunkia liga, sukeliančia fizinį, psichologinį ir socialinį diskomfortą, neišvengiamai kelia klausimą, kaip gyventi sergant sunkia liga, kokia yra ligos ir kančios prasmė.

C.G. Jungo sukurta teorija išsiskiria ypatingu dėmesiu vidiniam žmogaus potencialui ir giluminei bendražmogiškajai patirčiai, pasireiškiančiai per universalius simbolius ir vaizdinius. Paskaitoje bus praktiniais pavyzdžiais atskleista sergančiųjų sapnuose iškylantys asmeninės ir kolektyvinės pasąmonės simboliai bei aptarta, kaip psichologinį prisitaikymą prie ligos veikia giluminių patirčių įsisąmoninimas.

 

Giedrė Bulotienė yra jungiškosios krypties psichoanalitikė, daugiau nei 20 metų konsultuojanti onkologinius pacientus ir jų šeimos narius.

 

2027 m. gegužės 4 d., 18-19:30 val.


Lina Gudaitienė. Savęs beieškant: keliai ir klystkeliai.

Praktikoje daug tenka susidurti su klientais, ieškančiais savęs. Viešojoje erdvėje skamba kvietimai atrasti tikrąjį Aš, tikrą moteriškumą, vyriškumą ir pan. Kuris mano balsas yra „tikras“, „autentiškas“? Ar būnu savimi, kai nesusitvardęs drebiu į akis „visą tiesą“?

Analitinė psichologija gali padėti susigaudyti atskiriant Personos, Vaiko, Motinos, Tėvo, Savasties „balsus“. O gal kartais girdime Šešėlį?  Individuacijos kelias nėra toks lengvas ir greitas, kaip norėtųsi ir kaip žada tokio kelio pardavėjai. Lengvai ir greitai pasiekiami pseudo-sąmoningumas ar pseudo-branda yra pavojingi – taip galime prarasti ir save, ir kitus.

Žmonijos istorija, mūsų tautos istorija, pasaulio religijos rodo, kad neįmanoma „savęs atrasti“ nepereinant kančios ir skausmo kelio, neaukojant savo patogumo, neatsisakant tam tikrų galimybių vardan didesnės prasmės. Sudėtingose gyvenimo situacijose didelis darbas yra išsaugoti žmogiškąjį orumą – tai turbūt neįmanoma nesiremiant į kitą, Kitą, Autoritetą, Savastį, Dievą...

 

Lina Gudaitienė - jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos mokytoja ir supervizorė.

bottom of page