Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos konferencija „Tapimas jungiškuoju analitiku: praktika, mokymai ir tyrimai“ Kopenhagoje, 2026 m. birželio 26-28 d.

LAPA
prieš 11 valandų
3 min. skaitymo

2026 m. birželio 26-28 d. Kopenhagoje vyko IAAP (International Association for Analytical Psychology) organizuota konferencija, kurioje buvo tyrinėtas tapsmo analitiku kelias ir mokymų vaidmuo jame: „Becoming a Jungian Analyst: Reflections on Practice, Training and Research“. LAPA atstovavome keturios: Gražina Gudaitė, Goda Rukšaitė, Elona Lovčikienė ir Dovilė Petronytė Kvedarauskienė.

Prof. Gražina Gudaitė, būsimoji IAAP prezidentė, kartu su dabartine prezidente Pilar Amezaga ir buvusia prezidente Misser Berg šią konferenciją organizavo.

Misser Berg skaitė pranešimą apie IAAP – organizacijos, reguliuojančios būsimų analitikų atranką, mokymus ir kvalifikacijos suteikimą - vystymąsi. IAAP buvo įkurta 1955 m., ir ilgą laiką joje dominavo Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalys.

Nuo pirmojo XXI a. dešimtmečio IAAP ženkliai išsiplėtė, įtraukdama pietų Amerikos ir Rytų bei Vidurio Europos šalis, vėliau ir Aziją. Lietuva, nors geografiškai mažytė, šioje plėtroje užėmė ir dabar užima svarią poziciją. Lietuvos asociacija LAPA viena pirmųjų iš Rytų Europos šalių, t.y. antra, lipdama Maskvai ant kulnų, 2010 m. tapo IAAP nare. Ilgą laiką IAAP prezidentais (-ėmis) buvo didžiųjų šalių, daugiausiai Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos, atstovai (-ės). Neseniai pakeitus rinkimų į IAAP administraciją tvarką, į ją gali patekti mažiau narių turinčių asociacijų atstovai. Lietuvos atstovė Gražina Gudaitė bus pirmoji prezidentė iš Rytų ir Vidurio Europos.

Atkreiptas dėmesys į mokymų, organizuojamų įvairių IAAP asociacijų, skirtumus. Anksčiau galima buvo išskirti klasikinę Ciuricho, archetipinę, vystymosi bei Neumann‘o mokyklas. IAAP tapus labai įvairialypei, kiekviena mokymo statusą turinti asociacija derina kriterijus su IAAP standartais, tačiau vis tiek pasižymi savitumu tiek atrenkant, tiek mokant, tiek vertinant kandidatus.

Prof. Gražina Gudaitė konferencijoje pristatė tyrimo „Kultūros vaidmuo santykyje su pasąmone“ (angl. „On the Role of Culture in the Engagement with the Unconscious“) rezultatus. Pranešime buvo įvardintos ir išskleistos pagrindinės temos, iškilusios kokybiniame tyrime apklausus 30 patyrusių analitikų iš įvairių pasaulio šalių, dirbančių su skirtingų kultūrų žmonėmis.

Santykis su kultūrine pasąmone gali būti tarsi namai ir prieglobstis, padedantys atlaikyti gyvenimo išbandymus, peržengiantis individualios būties ribas ir suteikiantis prasmę. Iš kitos pusės, sava kultūra gali riboti ir stabdyti augimą. Kultūrinių kompleksų įsisąmoninimas – tai kelias į kultūrinės Savasties radimą. Psichoterapijoje susitikus skirtingų kultūrų žmonėms, analitikui praktikuojant kultūrinį nuolankumą ir atvirumą, gali būti patirtas gilesnis nei sava kultūra bendrumas, teikiantis galingą energiją. Tai tik kelios mintys iš Gražinos Gudaitės pranešimo. Lauksime knygos!

*Iš Jan Wiener pranešimo apie kandidatų į analitikus atranką*

Pranešimus konferencijoje skaitė tokie patyrę analitikai ir mokytojai kaip Jan Wiener, Toshio Kawai, Susanna Wright, Kristina Schellinski, Tom Kelly, Caterina Vezzoli ir kt. Svarstyta, kiek ir kaip kandidatų atrankoje, mokymuose ir vertinime vadovaujamasi objektyviais kriterijais. Kaip pamatuoti kandidato tapsmą analitiku? Kiek mokymuose veikia metodai, o kiek mokančių analitikų asmenybės?

Tapsmas jungiškuoju analitiku nesibaigia gavus diplomą. Kaip sakė buvęs IAAP prezidentas Toshio Kawai: „Aš nuo pat pradžių buvau jungistas. Ir aš vis dar esu tapimo jungiškuoju analitiku procese.“

Ne vienas pranešėjas konferencijoje minėjo Gražinos Gudaitės ir Tom Kelly sudarytą knygą apie esmines jungiškojo analitiko kompetencijas „Exploring Core Competencies in Jungian Psychoanalysis“. Jomis remiantis ir jas toliau tiriant, gryninamos analitikų mokymo gairės.

Konferencijos pabaigoje kalbėta, kad tam tikrame mokymo programų etape svarbu susipažinti su moksliniais tyrimais. Monika Luci savo pranešime argumentavo, kodėl jungiškieji analitikai turėtų domėtis tyrimais. Priešinimasis mokslinių tyrimų žinioms veda į izoliaciją. Tyrimas, kuriame metodologija tarnauja giliam interesui, tikram klausimui ir atvirumui nežinomybei, o ne atvirkščiai, atitinka jungiškąją dvasią. Pats Jungas buvo tyrėjas tiek konkrečia, tiek plačiąja prasme. Jungistams būdingas tiriantis, klausiantis ir klausantis požiūris. Todėl, pasak diskusijoje dalyvavusios Gražinos Gudaitės, ne kovodami ar ignoruodami, o kurdami dialogą su šiuolaikiniu mokslu, mes turime jam ką pasiūlyti.

Dienomis buvo įdomu buvo klausytis pranešimų ir po jų vykusių diskusijų.