Atvirų paskaitų ciklas „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“
- LAPA
- prieš 5 dienas
- 4 min. skaitymo
Atnaujinta: prieš 4 dienas
Sveikiname su Naujaisiais, 2026-aisiais, metais!
Tikime ir viliamės, kad šviesa nugalės tamsą, tiesa - melą, gyvenimas - destrukciją.
Kolegos ukrainiečiai Kalėdiniame sveikinimo laiške rašė: „Gyvendami tamsoje, mes kiekvieną dieną, vėl ir vėl renkamės šviesą, žmogiškumą ir viltį.“
Darykime, kas mūsų rankose.
Jungiškosios krypties analitikams rūpi šiandieninis krizių apimtas, sunkiai prognozuojamas ir nerimą keliantis pasaulis. 2026 metais Lietuvos analitinės psichologijos asociacija organizuoja atvirų paskaitų ciklą „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“. Paskaitos vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Paskaitų metu kviesime kartu ieškoti išorinių ir vidinių atsparumo šaltinių - resursų, glūdinčių žmogaus asmeninėje ir kolektyvinėje psichikoje. Paskaitos vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Renginių erdvėje. Dalyvavimas klausytojams nemokamas. Paskaitų ciklo koordinatorė Elona Lovčikienė, el. p. elona.lovcikiene@gmail.com.
Dovilė Petronytė Kvedarauskienė, LAPA prezidentė
Lina Gudaitienė, LAPA sekretorė
Atvirų paskaitų ciklas
„Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“
Paskaitos vyks Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, 18:00-19:30 val., Renginių erdvėje
2026 m. sausio 8 d.
Irma Skruibienė. Saugumo namuose jausmas: sienose ar vidiniame pasaulyje?
Paskaitos metu tyrinėsime vidinių ir išorinių namų sąsajas. Kalbėsime apie saugių namų kūrimuireikalingus resursus, kurių galime semtis iš asmeninės, kultūrinės bei visos žmonijos patirties. Į namus žvelgsime per Karlo Gustavo Jungo analitinės psichologijos bei aplinkos psichologijos prizmę.
Irma Skruibienė – psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė, užsiima privačia praktika, veda seminarus aplikos psichologijos bei netekčių psichologijos temomis, tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė, knygelės „Bilietas į senio besmegenio laidotuves“ autorė.
2026 m. vasario 5 d.
Elona Lovčikienė. Vaizduotė prieš traumą Lietuvos kultūros asmenybių gyvenime.
Analitinėje psichologijoje vaizduotė vertinama kaip galimybė susisieti su archetipais, tuo būdu ir su jų teikiamomis transformuojančiomis galiomis. Dar romantizmo laikais vaizduotė buvo laikoma aukščiausiu žmogaus gebėjimu, nes protą ribojančios jo paties struktūros. Archetipinė vaizduotė, pasitelkdama simbolį ir metaforą, sukuria pasaulį ir suteikia jam prasmę, leidžia ištverti ir augti po traumos. Lietuvos kultūros asmenybių – menininkų, rašytojų, poetų, dvasinių lyderių – gyvenimai liudija vaizduotės galią. Paskaitoje pasitelksime šiuos liudijimus, kad net krizių akivaizdoje šie įkvėptų kūrybai ir tolesniam augimui.
Elona Lovčikienė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos mokytoja ir supervizorė, viešųjų paskaitų koordinatorė, straipsnių ir konferencijų pranešimų apie depresijos gydymą, sapnų ir pasakų simboliką, raidą lemiančius archetipus bei sinchroniškumo reiškinį autorė.
2026 m. kovo 5 d.
Dr. Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė. „Eiti į pat vidurį ir dainuoti“: kultūra kaip atsparumo šaltinis.
Ryšys su savo kultūra Lietuvos žmonėms padėjo išgyventi krizes, permainų laikotarpius, įveikti traumas ir jų pasekmes. Baltijos kelyje, Sąjūdžio mitinguose, sausio 13-ąją lietuviai dainavo. 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą, kultūriniai ištekliai Lietuvos žmonėms padėjo atlaikyti nerimą. Svarbūs kultūriniai simboliai krizių metu negali būti dirbtinai sugalvoti, primesti ar nupirkti. Simboliai, kaip Savasties pagalba, iškyla, jei kuriame ryšį su savimi, su praeitimi, su kitais. Simboliai gelbsti, kai jais dalinamės.
Dr. Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos prezidentė, mokytoja ir supervizorė, apsigynusi disertaciją tema „Santykio su autoritetu plėtotė ir narcizmo problema psichoterapijoje“, konferencijų pranešimų autorė.
2026 m. balandžio 2 d.
Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė. Transformacija pagal Oskarą Milašių – priešybių ištvėrimo kelias.
1914 m. gruodžio 14 d. poetas Oskaras Milašius patyrė mistinę viziją – itin stiprų dvasinį išgyvenimą, kurį 1915 m. aprašė poemoje „Pažinimo giesmė“. Paskaitos metu į šį kūrinį žvelgsime iš jungiškosios psichologijos perspektyvos. Ką reiškia atrasti, kaip sako poetas, „šviesos pasaulio raktą“ ir „tamsos pasaulio raktą“? Kokį vidinį kelią turi nueiti žmogus, kad įvyktų virsmas ir atsivertų gelminis žinojimas?
Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, ilgametė žurnalo „Aš ir psichologija“ redaktorė, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.
2026 m. balandžio 30 d.
Jelena Guseva. Nuo disociacijos iki transformacijos: dieviškojo vaiko gimimas.
Vaikystėje patyrus emocinį apleistumą ir seksualinę prievartą dažnai prieinamas toks taškas, kai savižudybė ima atrodyti vienintelis išsivadavimo iš kančios sprendimas. Vis dėlto disociacijos dėka pavyksta išvengti „galutinės sielos žūties“, o vienatvė žmogui tuomet tampa saugia vieta išduodančiame ir nepatikimame pasaulyje. Tačiau ilgainiui tokia savisauga tampa pražūtinga. Paskaitoje papasakosiu trumpą istoriją apie „vienatvę ir nemirtingą sielą“. Ją sukūrė žmogus, savo psichoterapijos procese kovojęs su suicidiškumu ir kitais ankstyvos traumos ir emocinio apleistumo padariniais. Stebėdami jo simbolinį gyvenimą — sapnus, aktyviosios vaizduotės vaizdinius, smėlyje kurtus pasaulius — matysime atsiveriančias transformacijos galimybes. Paskaitoje, pasiremdami šiuo ir kitais psichoterapiniais atvejais, aptarsime, kokią reikšmingą rolę šiame procese atlieka dieviškojo vaiko simbolis.
Jelena Guseva – jungiškosios krypties psichoanalitikė, metodinės medžiagos „Savižudybių prevencija mokykloms“ ir knygos „Įskaudinta meilė. Skyrybos: išgyventi ir kilti“ bendraautorė.
2026 m. gegužės 28 d.
Goda Rukšaitė. Pažįstami ir paslėpti atsparumo šaltiniai.
Kai aplink daug destrukcijos, sumaišties ir netikrumo, svarbu ieškoti atsparumo šaltinių. Ar atsparumas žmogui įgimtas, ar galima jį vystyti, kur jo ieškoti? Kaip Karlo Gustavo Jungo analitinė psichologija ir paties jos kūrėjo pavyzdys gali prisidėti prie atsparumo paieškų? Kaip menas tarnauja, Liudo Truikio žodžiais tariant, „kosmoso pusiausvyros atstatymui“? Šiuos klausimus aptarsiu, pasitelkdama akmens vaizdinį kaip atsparumo simbolį ir iliustruodama Viliaus Orvido ir kitų menininkų kūrybos pavyzdžiais.
Goda Rukšaitė – jungiškosios krypties psichoanalitikė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos prezidentė 2018-2025 m., mokytoja ir supervizorė, daugelio straipsnių ir kongresų pranešimų apie gelminį tapatumą, tėvo kompleksą, psichoterapijos veiksmingumą, psichoterapeuto kompetencijas bei meno vaidmenį įveikiant traumą autorė ir bendraautorė.
