Prisimenant 2026 m. atvirų paskaitų ciklą

2026 m. sausio-gegužės mėnesį kelios LAPA narės skaitė visuomenei atviras paskaitas „Asmeniniai, kultūriniai ir simboliniai atsparumo šaltiniai gyvenimo lūžiuose“. Paskaitų ciklas, skirtas atsparumui prieš traumą, susilaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Tuo tik pasitvirtino mūsų prielaida, jog šios temos žmonėms be galo aktualios. Nenuostabu, kad erdvę mūsų paskaitoms suteikė Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, greta kurios jau buvo nuvilniję kultūros protestai.

Ciklą pradėjo psichologė-psichoterapeutė Irma Skruibienė, pradėjusi nuo asmeninių atsparumo šaltinių. Ji kalbėjo apie saugių namų kūrimui reikalingus resursus, kurių galima semtis iš asmeninės, kultūrinės bei visos žmonijos patirties. Palietė ir vidinių namų temą, kur saugu gali būti nepaisant išorinių pokyčių, krizių. Toliau ciklo paskaitas skaitė jungiškosios psichoanalitikės, kiekviena pasirinkdama kitą požiūrio į traumą ir atsparumą aspektą.

Tarp sausio 13-osios ir vasario 16-osios įsiterpė Elonos Lovčikienės paskaita, liudijusi vaizduotės galią įveikiant traumą ir jos padarinius. Ją įkvėpė Lietuvos kultūros asmenybių – menininkų, rašytojų, poetų, dvasinių lyderių – augimas po traumos ir kūryba kaip svarbiausias jo veiksnys. Į tokių menininkų kaip Teresės Marijos Rožanskaitės, Rimanto Dichavičiaus, Gražinos Didelytės vaizdinius buvo pažvelgta traumos įveikimo požiūriu.

• 

• 

Dovilė Petronytė Kvedarauskienė kalbėjo, kaip ryšys su savo kultūra padėjo Lietuvos žmonėms išgyventi įvairius sukrėtimus. Ji akcentavo, kad svarbūs kultūriniai simboliai krizių metu negali būti primesti ar nupirkti. Simboliai iškyla, kai jų labiausiai reikia, ir gelbsti, jei juos įsileidžiame. Karo Ukrainoje, neišvengiamai paveikusio Lietuvos visuomenę, kontekste aptartos atramą teikiančios lietuviškos dainos – tarp jų ir roko grupės „Katarsis“ daina „Tavo akys“.

Kelios paskaitos gilinosi į vienos asmenybės gelminius virsmus. Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė savo paskaitą paskyrė poeto Oskaro Milašiaus mistinei vizijai, aprašytai poemoje „Pažinimo giesmė“. Paskaitos metu į šį kūrinį žvelgdama iš jungiškosios psichologijos perspektyvos, ji stengėsi atsakyti, ką reiškia atrasti, poeto žodžiais, „šviesos pasaulio raktą“ ir „tamsos pasaulio raktą“.

Jelena Guseva pasakojo istoriją apie „vienatvę ir nemirtingą sielą", sukurtą žmogaus, kovojusio su suicidiškumu ir kitais ankstyvos traumos ir emocinio apleistumo padariniais. Atskleisdama jo simbolinį gyvenimą – sapnus, aktyviosios vaizduotės vaizdinius, smėlyje kurtus pasaulius – išryškino dieviškojo vaiko archetipo reikšmę asmenybės transformacijai.

• 

• 

Paskaitų ciklą užbaigė Godos Rukšaitės paskaita, grįžusi prie meninių vaizdinių ir atsparumo sąsajos. Pasitelkdama akmens vaizdinį kaip atsparumo simbolį ji priminė Karlo Gustavo Jungo pavyzdį ir alcheminę filosofinio akmens idėją. Iliustruodama akmens meistro Viliaus Orvido ir kitų menininkų kūrybos pavyzdžiais, ji kalbėjo, kaip menas tarnauja vidinės pusiausvyros kūrimui.

Elona Lovčikienė

LAPA atvirų paskaitų ciklo organizatorė