Apie konferenciją

Jungtinė Vilniaus Universiteto/ Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos/ Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos/ konferencija   
2018, Gegužės 11 -12

Kultūros ir psichoterapijos tyrimai: tapatumo naratyvai ir jų studijos  

Jau ne vieną dešimtmetį diskutuojama apie permainų laikotarpio iššūkius ir galimybes, apie naujų santykių modelių būtinybę ir jų atsiradimo sąlygas, apie tapatumo jausmą bei asmeninės ar kultūrinės savasties paieškas. Šie klausimai užima svarbią vietą kultūros ir psichoterapijos tyrimuose. Nemažai studijų rodo, kad K.G. Jungo sukurta Analitinė psichologija gali būti geru teoriniu pamatu planuojant asmenybės pokyčių tyrimus ir integruojant juos į platesnį tarpšakinį tyrimų kontekstą. Jungtinės Vilniaus konferencijos tikslas yra plėtoti diskusiją apie kultūros ir psichoterapijos sąsajas, analizuojant abiems sritims bendras temas: tapatumo formavimosi prielaidas ir asmens tapsmo procesus, asmens išgijimo sąlygas ir kūrybiškumo plėtotę. Kūrybiškumas ir jo ugdymas yra pripažįstamas kaip pamatinis visokeriopo tobulėjimo šaltinis, kuriam skiriamas didžiulis šiuolaikinės psichologijos dėmesys. Tačiau kita vertus, moksliniai tyrimai dažnai atskleidžia tik pavienius šio sudėtingo reiškinio aspektus. C.G. Jung rašė: „Visų kūrybinių veiksmų ištakos slypi bekraštės pasąmonės didybėje ir dėl to niekada negalės būti pilnai suprastos. Kūrybinė galia parodo save per tam tikras formas, kurios nėra tapačios visai tai galiai. Mes galime spėlioti apie jos veikimą, bet niekada jos pilnai nesuprasime. Psichologija ir estetika turėtų ieškoti sąlyčio taškų padėdama viena kitai, o ne menkindama raiškos formų įvairovę.“1 Naratyvų kūrimas ar jų klausymas gali būti tokia patirtimi, kuomet kūrybinė galia iškyla ir asmuo gali liudyti jos realumą. Tai gali būti toks patirties momentas, kai psichologinės tiesos ir grožio patyrimas veikia kartu...
Praeities pasakojimų tyrinėjimai ir savasties (individualios ar kultūrinės) paieškos, asmens išgijimo ir psichoterapijos veiksmingumo studijos, kultūrinio konteksto vaidmuo asmens augimo procese – šie ir kiti klausimai bus diskutuojami Vilniaus konferencijoje. Džiaugiamės tuo, kad į mūsų organizuojamą konferenciją atvyksta pasaulyje garsių universitetų profesoriai: Prof. Joe Cambray (JAV) ir prof. Toshio Kaway (Japonija); prof. Verena Kast ir dr. Murray Stein (Šveicarija), prof. Eckhard Frick (Vokietija) ir prof. Alessandra de Coro (Italija), o taip pat ir kolegos iš Rytų Europos: prof. Danutė Gailienė ir prof. Vykintas Vaitkevičius (Lietuva) ir Vsevold Kalinenko, Vera Zabelina (Rusija), ir kiti.
Tikimės, kad susitikimai Vilniaus konferencijoje bus įdomūs, įkvepiantys pastebėti grožio raišką ir tyrinėti psichinį gyvenimą, tikimės, kad susitikimai atvers naujas bendradarbiavimo galimybes.

1. C.G.Jung Psychology and literature. The Spirit in Man, Art, and Literature. Princeton University Press,1978,p.87